Birželį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino geriau nei gegužę: kas penktas gyventojas (20 proc.) teigė, kad jo namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, tiek pat jų manė, kad ji pablogėjo (gegužę – atitinkamai 18 ir 25 proc.).
Namų ūkio finansinės padėties prognozės, palyginti su geguže, taip pat buvo optimistiškesnės: gyventojų, besitikinčių savo namų ūkio finansinės padėties gerėjimo, dalis padidėjo nuo 22 iki 26 proc., kaip ir praėjusį mėnesį, 11 proc. gyventojų manė, kad padėtis blogės. Birželį 46 proc. gyventojų teigė, kad prognozuoti namų ūkio finansinę padėtį yra lengva ar gana lengva, pusei gyventojų (50 proc.) prognozuoti gana sunku ar sunku (gegužę – atitinkamai 44 ir 49 proc.).
Gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, palyginti su praėjusiu mėnesiu, padaugėjo nuo 25 iki 32 proc., 26 proc. gyventojų manė, kad padėtis blogės (gegužę – 31 proc.).
Birželį 24 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 16 proc. ketino išleisti mažiau (gegužę – atitinkamai 21 ir 19 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime birželį skyrėsi 4 procentiniais punktais: mieste jis buvo 4, kaime – 0. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 5, kaime – 2 procentiniais punktais.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą mieste birželį, palyginti su geguže, lėmė teigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai. Miesto gyventojų, teigiančių, kad, jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pagerėjo, padaugėjo nuo 19 iki 21 proc., manančiųjų, kad ji gerės ateityje – nuo 22 iki 26 proc., besitikinčių, kad gerės šalies ekonominė padėtis, – nuo 26 iki 35 proc., ketinančių padidinti išlaidas didesniems pirkiniams – nuo 20 iki 24 proc.
Kaimo gyventojai, palyginti su praėjusiu mėnesiu, geriau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas: besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo per ateinančius 12 mėn. dalis padidėjo nuo 23 iki 28 proc. Kaimo gyventojų, planuojančių padidinti išlaidas didesniems pirkiniams, dalis nepasikeitė (tokių buvo 24 proc.), o ketinančių išleisti mažiau dalis sumažėjo 3 procentiniais punktais (nuo 18 iki 15 proc.). Kaimo gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn. ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas beveik nepasikeitė.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu
Per metus (2021 m. birželį, palyginti su 2020 m. birželiu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 7 procentiniais punktais. Tai lėmė teigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai, o didžiausios įtakos turėjo šalies ekonominės padėties perspektyvų per ateinančius 12 mėn. vertinimas. Palyginti su 2020 m. birželiu, gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis padidėjo 9 procentiniais punktais (nuo 23 iki 32 proc.), manančiųjų, kad padėtis blogės, – dalis sumažėjo 21 procentiniu punktu (nuo 47 iki 26 proc.).
Gyventojų, besitikinčių, kad namų ūkio finansinė padėtis per ateinančius 12 mėn. gerės, dalis per metus padidėjo nuo 22 iki 26 proc., manančiųjų, kad ji blogės, – dalis sumažėjo nuo 15 iki 11 proc.
Nors gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo per praėjusius 12 mėn., palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis sumažėjo (nuo 23 iki 20 proc.), sumažėjo ir gyventojų dalis, teigianti, kad padėtis pablogėjo (nuo 28 iki 20 proc.).
Birželį 24 proc. gyventojų teigė, kad per artimiausius 12 mėn. didesniems pirkiniams ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 16 proc. – mažiau (prieš metus – atitinkamai 28 ir 20 proc.).
Pokyčių per praėjusius 12 mėn. ir dabartinės padėties vertinimas
Šalies ekonominės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. birželį gyventojai vertino geriau nei gegužę: 18 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius12 mėn. ji pagerėjo, 44 proc. – kad pablogėjo (gegužę – atitinkamai 13 ir 51 proc.).
Esamą savo šeimos finansinę padėtį birželį gyventojai vertino šiek tiek geriau nei gegužę. Birželį 56 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 6 proc. teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (gegužę – atitinkamai 54 ir 7 proc.).
Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi 54 proc. gyventojų, 11 proc. teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (gegužę – atitinkamai 49 ir 12 proc.).
Birželį gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus tikėtinus pokyčius per ateinančius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėnesiu, pagerėjo: gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per ateinančius 12 mėn. augs, dalis sumažėjo nuo 52 iki 38 proc. Bedarbių skaičiaus mažėjimo tikėjosi 22 proc. gyventojų (gegužę – 19 proc.).
Namų ūkių pajamų pasikeitimas
Nuo š. m. gegužės gyventojų taip pat yra klausiama apie namų ūkio pajamų pasikeitimą per praėjusius 12 mėn. Birželio mėnesio tyrimo rezultatai rodo, kad per praėjusius 12 mėn. pajamos padidėjo 13 proc. namų ūkių, 69 proc. iš esmės nepasikeitė, o 17 proc. namų ūkių pajamos sumažėjo (gegužę – atitinkamai 15, 61 ir 22 proc.).
42 proc. gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo, nurodė, kad pajamos padidėjo dėl darbo rezultatų, kompetencijų vertinimo ar darbo užmokesčio indeksavimo, 23 proc. – dėl padidėjusių socialinių išmokų, 17 proc. – dėl pailgėjusio darbo laiko, padidėjusio darbo krūvio, dėl kitų priežasčių padidėjusio darbo užmokesčio tame pačiame darbe, įskaitant savarankišką darbą, 15 proc. – dėl įsidarbinimo ar darbo pakeitimo.
Pusė gyventojų (51 proc.), kurių namų ūkių pajamos sumažėjo, kaip pagrindinę priežastį nurodė sutrumpėjusį darbo laiką, sumažėjusį darbo krūvį, dėl kitų priežasčių sumažėjusį darbo užmokestį tame pačiame darbe, įskaitant savarankišką darbą. 26 proc. namų ūkių pagrindinė pajamų sumažėjimo priežastis – darbo praradimas, nedarbas, nuosavo verslo bankrotas.
Pajamų sumažėjimas dažniausiai buvo susijęs su COVID-19 pandemija. Iš gyventojų, kurių namų ūkio pajamos sumažėjo, 75 proc. nurodė, kad tam įtakos turėjo COVID-19 (gegužę – 78 proc.)
Tačiau kai kurių namų ūkių pajamų padidėjimas yra susijęs su COVID-19. Iš gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo, 18 proc. gyventojų teigė, kad tam įtakos turėjo COVID-19 (gegužę – 20 proc.).
