Lietuvos biotechnologijų sektorius per pastarąjį dešimtmetį išaugo daugiau kaip 11 kartų, o ypatingą postūmį jam buvo suteikusi koronaviruso pandemija. Pavyzdžiui, 2019 m. bendros sektoriaus pajamos pirmą kartą perkopė 1 mlrd. eurų, 2020 m. jos jau siekė 1,9 mlrd. eurų, o 2021-aisiais sudarė 2,6 mlrd. eurų.
Visgi pasibaigus pandemijai, išsikvėpė ir toks spartus šio sektoriaus augimas. Lietuvos biotechnologijų asociacija Delfi nurodo, kad šių metų skaičius preliminariai įvertinti kol kas sudėtinga, tačiau akivziadu, kad jie neberodys tokio spartaus augimo.
Į regionus sunku atvilioti talentus
Biotechnologijų asociacijos viceprezidentė ir klinikiniams tyrimams skirtus medicininius preperatus kuriančios JAV kapitalo bendrovės „Memel Biotech“ vadovė Agnė Vaitkevičienė Delfi sako, kad natūralu, jog biotechnologijų sektorius nebešuoliuoja taip sparčiai kaip per pandemiją.
„Augimas sulėtėjo, nes tas šuolis buvo susijęs su pandemija ir pajėgomis, mestomis tai problemai spręsti. Natūralu, kad augame lėčiau, bet vis tiek augame, tikrai nėra kažko kritinio“, – teigia A. Vaitkevičienė.
Pasak jos, augti sparčiau sektoriui trukdo ir vis dar tebesitęsiančios tiekimo grandinių problemos, dėl kurių sudėtinga apsirūpinti reikalingais komponentais. Be to, didžioji dalis biotechnologijų skatinimui skirtos ES paramos 2021-2027 m. laikotarpiu keliauja į regionus, kai didžioji dalis viso sektoriaus pajėgumų yra sutelkti didžiuosiuose miestuose, ypač Vilniuje.
„Didžiausia įmonių ir tyrimų centrų sankaupa visgi yra Vilniuje, todėl tai gali turėti įtakos naujų projektų sumažėjimui“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.
Jos teigimu, trūksta ir bendrų verslo bei valstybės investicijų į biotechnologijų plėtrai reikalingą infrastruktūrą, kadangi augančios įmonės sunkiai randa vietos plėtrai: „Mūsų įmonei pasisekė, kad radome tokią vietą Klaipėdoje, nes Vilniuje to padaryti nepavyko.“
Nors erdvių plėtrai nesunkiai galima rasti regionuose, į kuriuos orientuota ir ES parama, A. Vaitkevičienė teigia, kad tuomet įmonės susiduria su kita problema – tampa sunku pritraukti kvalifikuotų specialistų.
„Prisitraukti talentų tampa dideliu iššūkiu. Mes savo „Memel Biotech“ gamyklą statysime po poros metų ir tikimės per tą laiką susidėlioti strategiją, kaip prisivilioti žmonių. Bet didesnėms kompanijos, kurioms reikia 200-300 darbuotojų, labai sudėtinga į regionus prisitraukti reikalingą specialistų kiekį. Kita vertus, Vilniui ir taip puikiai sekasi ekonomiškai augti, norisi paskatinti ir regionus“, – kalba A. Vaitkevičienė.
Didieji investuotojai nesidairo
Nors nemažai verslų kalba apie tai, kad dėl karo Ukrainoje, mūsų šalis ir visas regionas tapo mažiau patrauklus užsienio investuotojams, kurie baiminasi dėl saugumo situacijos. A. Vaitkevičienė teigia, kad mūsų šalis susiduria su kita problema – didžiųjų investuotojų akyse esame tiesiog per maži.
„Jei kalbame apie nedideles investicijas, tai jas pritraukti yra ganėtinai nesudėtinga. Bet tokiems investuotojams, kurie ateitų su dešimtimis ar šimtais milijonų, dar esame nepažinta ir nelabai įdomi žemė, nepriklausomai nuo situacijos mūsų regione“, – tikina Biotechnologijų asociacijos prezidentė.
Visgi ji sako, kad pastaraisiais metais Lietuvos biotechnologijų sektorius sugebėjo į save atkreipti daugiau pasaulio dėmesio.
Mikroskysčių technologiją, leidžiančią atlikti pavienių ląstelių bei molekulių tyrimus, kuriančio startuolio „Droplet Genomics“ vadovas dr. Juozas Nainys Delfi taip pat tikina, kad biotechnologijų sektoriaus investuotojai Ukrainoje vykstančio karo pernelyg neišsigando.
Šiemet „Droplet Genomics“ pritraukė 4,5 mln. eurų investiciją iš rizikos kapitalo fondų, o J. Nainys teigia, kad šis procesas buvo palyginti nesudėtingas.
„Turbūt tai priklauso nuo konkrečių investuotojų, bet kalbėjomės su daug jų ir nepasakyčiau, kad karas tuose pokalbiuose būtų buvęs kažkokiu esminiu punktu“, – sako pašnekovas.
Pasak jo, pastaraisiais metais užsienio investuotojų susidomėjimas Lietuva auga, o fondai, daugiau dirbantys su biotechnologijų sektoriumi, apie mūsų šalį ir jos potencialą tikrai žino tiek Europoje, tiek Jungtinėse Valstijose.
Verslas kraustosi namo
Tuo metu žemės ūkiui skirtus biotechnologijų produktus gaminančios bendrovės „Nando“ vadovas Justinas Taruška įspėja, kad investuoti susiruošusioms biotechnologijų kompanijoms gali kilti tam tikrų sunkumų bandant įsigyti reikalingos įrangos.
Bendrovė šį rudenį investavo 2 mln. eurų į gamybos modernizaciją, kuri apima tiek mikroorganizmų, tiek mikroskopinių grybų auginimo ir gryninimo procesus. Planavimas ir pasirengimas naujos biotechnolgijų linijos kūrimui truko trejus metus.
J. Taruška sako, kad tokiam laikotarpiui planuodamos investicijas turėtų pasirengti ir kitos bendrovės, kadangi dėl besikeičiančios geopolitinės situacijos greičiausiai tektų ilgai laukti reikalingos įrangos.
„Labai didelė žaliavų ir komponentų dalis iki pandemijos buvo gaminamos Azijoje, bet po jos labai daug valstybių, ypač JAV deda labai dideles pastangas, siekdamos pritraukti gamybą atgal pas save. Todėl įrangos tiekėjų pristatymo terminai pasidarė nežmoniškai ilgi, nes visiems tos įrangos reikia“, – pažymi „Nando“ vadovas.
Pasak jo, anksčiau Vakarų šalys imdavosi tik mokslinių tyrimų, o gamybą iškeldavo į pigesnės darbo jėgos šalis, tačiau dabar akivaizdi tendencija viską daryti namuose.
Kita vertus, pašnekovas sako, kad tai atveria papildomų galimybių gamybinėms Lietuvos biotechnologijų įmonėms, todėl ir ES paramos nukreipimas į regionus nebūtinai yra blogas dalykas.
„Yra toks dalykas kaip pramoninės biotechnologijos, o pramonė gali būti vystoma ir už didžiųjų miestų. Tyrimams, žinoma, reikia, kad šalia veiktų mokslo ir smegenų centrai, bet gamyba taip pat turi labai daug potencialo“, – įsitikinęs J. Taruška.
