Biotechnologijos žemės ūkyje: ką daro su vištomis?

Didėjantis gyventojų skaičius spaudžia žemės ūkio sektorių didinti produktyvumą, todėl šioje srityje vis aktyviau pasitelkiami mokslininkų, taip pat ir biotechnologų išradimai.

Penktadienį Baltijos investuotojų forume pranešimą „Biotechnologijos: 21-ojo amžiaus industrinė revoliucija“ skaitęs bendrovės „Thermo Fisher Scientific“ vyriausiasis mokslo direktorius ir viceprezidentas prof. Klausas Lindpaintneris tvirtino, kad žemės ūkio biotechnologijos yra kur kas platesnė sritis nei tik genetiškai modifikuotas maistas.

„Kam mums reikalingos žemės ūkio srities biotechnologijos? Mes turime spręsti klausimus, susijusius su tuo, kad gyventojų daugėja ir jie gyvena ilgiau. Mums reikia užtikrinti tvarų maisto produktų tiekimą. Tam reikia išvesti augalų rūšis, kurios yra atsparios pesticidams, karvių veisles, kurios duoda daugiau pieno. Taip pat reikia tokių gyvulių veislių, kurių mėsa yra liesesnė, tinkamesnė maistui ir pan.“, - kalbėjo jis.

Pasak mokslininko, jau dabar galima pasakyti, kad šiuo metu pasirenkamos daug efektyvesnės ir labiau maistui tinkamos veislės nei prieš 15 metų.

„Kai kalbama apie žemės ūkio biotechnologijas, iškart galvojame apie genetiškai modifikuotą maistą arba organizmus. Tačiau tai yra tik vienas aspektas, nes ši sritis yra daug platesnė. Pavyzdžiui, kalbant apie vištas, po to, kai mes iššifravome vištos genomą, mes sugebame atrasti genus, kurie leidžia atrinkti vištas, kurios išauga didesnės, kurių mėsa liesesnė, kurios yra liesesnės. Ir čia aš kalbu ne apie genetiškai modifikuotus organizmus“, - tvirtino K. Lindpaintneris.

Aktyvus mokslo dalyvavimas, anot jo, leidžia patenkinti didėjančius gyventojų poreikius.

„Pavyzdžiui, jeigu turite vieną vyriškos lyties paukštį, kuris turi tinkamą bruožą, per ketverius metus šis paukštis turi 50 tūkst. palikuonių, kurie duoda 76 mln. kilogramų mėsos“, - pavyzdį pateikė pranešėjas.

Profesorius tvirtina nematąs pavojų dėl genetiškai modifikuotų augalų naudojimo.

„Kalbant apie biotechnologines augalų kultūras, tai yra įvairių augalų, pavyzdžiui, sojos pupelės, kukurūzai, pavyzdžiui, BT kukurūzai (genetiškai modifikuoti – DELFI) turi geną, kuris daro jį atsparų kenkėjams ir kitiems organizmams. Tai leidžia sumažinti insekticidų naudojimą, nes grūdinės kultūros tampa atsparesnės kenkėjams. Tokios grūdinės kultūros auginamos jau mažiausiai dvidešimt metų ir nieko katastrofiško neatsitiko. Tai, kad jos turi pagerintą genetinę informaciją ir yra atsparesnės kenkėjams, yra jų privalumas“, - tvirtino jis.

Mokslininkas pateikė pavyzdį, kaip biotechnologijos leidžia spręsti vitamino A stoką.

„Jo trūksta daugelyje pasaulio valstybių, tai priklauso nuo baltųjų ryžių, nes juose nėra vitamino A, o yra daug vaikų, kurie dėl to kenčia nuo didelių susirgimų, apakimo ar net mirties. Labai efektyviai šį klausimą sprendžiame išradę geltonuosius ryžius. Mums reikia šio produkto, nes reikia, kad žmonės valgytų maistingus produktus, o be biotechnologijos, be genetiškai modifikuotų ryžių tai būtų neįmanoma“, - kalbėjo K. Lindpaintneris.

Tuo pačiu jis pripažino, kad vis dar yra nemažai informacijos, kurios mokslas nežino.

„Pavyzdžiui, kalbant apie drugelių rūšis, kurios sugeba apdulkinti augalus, jų skaičius mažėja ir sunku paaiškinti, kodėl taip yra“, - sakė pranešėjas.

Taip pat profesorius pripažino, kad visuomenėje kyla nuogąstavimų ir klausimų dėl biotechnologijų plėtros.

„Mes privalome laikytis etikos, moralės standartų, turime galvoti apie aplinkos apsaugą, neturime jokiu būdų sukelti žalos ir naudoti biotechnologijas labai atsakingai (...) Mes turime viską pasverti, privalome galvoti apie bioetiką. Žinoma, kad kyla įvairių klausimų ir jie nėra labai lengvai sprendžiami. Mes turime juos priimti, nepadėti į šalį“, - sakė mokslininkas.