„Jei žiūrėsime pagal labiausiai nepasiturinčius žmones, Bulgarijai tai būdinga ypač skurstantiems žmonėms, o Lietuvoje tai būdinga net ir vidutinių pajamų gyventojams. Pagal asmenų, negalinčių laiku susimokėti už komunalines paslaugas, rodiklį esame arti ES vidurkio. (...) Kaimo namų ūkiai nėra tie, kurie išsiskiria iš bendro konteksto. Būtent miesto namų ūkio dalis, kuri nepajėgia šildytis, yra gerokai didesnė“, - Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje sakė V. Lekavičius.
Pasak Statistikos departamento Gyvenimo lygio ir užimtumo statistikos skyriaus vedėjos Reginos Deveikytės, atlikta apklausa parodė tendenciją, kad namų ūkiai per metus turėjo bent vieną kartą, kai vėlavo sumokėti komunalinių paslaugų įmokas. Manoma, kad šis Lietuvos rodiklis yra gana geras, nes vėlavimus šiek tiek drausmina kompensacijų mokėjimas: jei laiku nesusimokama už komunalines paslaugas - negaunama ir kompensacija.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina teigė, kad ES šalys narės raginamos skirti paramą tada, kai elektros ir šildymo išlaidos viršija 10 proc. žmogaus gaunamų pajamų.
„Lietuva nuo 2017 m. šildymo sezono taip pat padidino kompensacijos dalį iki 10 proc. Tai - tikslinė priemonė, nukreipta į energetinio skurdo segmentą. 2018 m. pabaigoje turėjome 122 tūkst. asmenis, kurie gauna būsto šildymo kompensaciją, ir tai sudaro 4,4 proc. visų Lietuvos gyventojų.
Didžioji dalis būsto šildymo kompensacijų gauna gyventojai centralizuotai šildomuose būstuose. Šildantiems centralizuotai vidutinė kompensacija sudaro 30,5 euro, o kitomis kuro rūšimis, daugiausiai malkomis, - 43,7 euro“, - sakė S. Kulpina.
Pasak jos, pastebima, kad kietojo kuro kainos kasmet vis auga. 2018 m., palyginti su 2017 m., būsto šildymas kietuoju kuru vidutiniškai pabrango 7 eurais, o šildymas centralizuotai - 10 eurų.
