Bendrovę „Padagas ir Ko“ prieš 28 metus Plungėje įkūrė verslininkas Vytautas Padagas, o šiandien jos vairą vis tvirčiau perima jo sūnus Darius, dar paauglystėje pradėjęs įmonei ieškoti klientų užsienyje.
Pagrindinė bendrovės produkcija – kelių šlavimo mašinos ir sniego valymo įranga. Įmonė taip pat gamina kaušus, priekabas, smėlio barstytuvus, kitus prie transporto priemonių montuojamus agregatus. Apie 90 proc. bendrovės gaminių yra eksportuojami į užsienio šalis, vien gatvių šlavimo mašinų įmonė kasmet pagamina apie 600-700 šimtus, jos sudaro apie 40 proc. visų gaminių.
Praėjusiais metais „Padagas ir Ko“ išgyveno savo aukso amžių, kai pajamos išaugo 43 proc. ir pasiekė 6,3 mln. eurų. Grynasis pelnas šoko net septynis kartus – nuo 62,7 tūkst. eurų 2021-aisiais iki 439 tūkst. eurų pernai.
Darius Padagas neslepia, kad prie gerų įmonės rezultatų prisidėjo ir infliacija, leidusi kelti produkcijos kainas, be to, ir pirkėjų netrūko. Visgi verslininkas pripažįsta, kad šiemet panašių rezultatų pademonstruoti tikrai nepavyks, nes recesijos nuotaikos pagrindinėse eksporto rinkose akivaizdžios.
„Pinigų niekam netrūko“
„Gerus praėjusių metų rezultatus lėmė išaugusios žaliavų kainos. Dėl to ir mes buvome priversti branginti produkciją. Europos centrinis bankas dar nekėlė palūkanų normų, į rinką dar nuo pandemijos buvo prilieta pinigų, ir pirkimai nestojo, turėjome užsakymų, dirbome pakankamai intensyviai“, – aiškina D. Padagas.
Pasak verslininko, pernai „Padagas ir Ko“ turėjo daug didelių užsakymų, kai vienam klientui, pavyzdžiui, prireikdavo didelio kiekio kelių valymo įrangos. Tai leido išnaudoti masto ekonomijos privalumus ir sumažinti gaminių savikainą, todėl augo ir įmonės pelnas.
Auginti finansinius rezultatus bendrovei pernai pavyko, nepaisant Ukrainoje prasidėjusio karo, smarkiai paveikusio žaliavų kainas. D. Padagas pasakoja, kad metalas pabrango du kartus, bet dar didesnė bėda buvo, kad net ir už tokią kainą jo nusipirkti buvo itin sudėtinga. Kai kurie tiekėjai net atsisakydavo pristatyti žaliavas, dėl kurių jau buvo sudarytos sutartys ir suderėtos kainos, kadangi metalas brango kiekvieną dieną ir visi laukė, kuo tai baigsis.
„Bet pamažu susidėliojome tiekimą, pasikėlėme produkcijos kainas. Visi suprato, kodėl taip darome, be to, ir pinigų niekam netrūko. Taip ir išsikapstėme“, – kalba verslininkas.
Šiemet situacija žaliavų rinkoje stabilizavosi, bet atsirado naujų iššūkių, kurie bendrovės rezultatus spaudžia žemyn.
„Šiemet jau viskas kitaip. Aukštos palūkanų normos daro akivaizdžią įtaką – pardavimai stoja, užsakymai mažėja kiekiu ir auga įvairove. O gamintojui tai yra peilis, nes lėtėja ir brangsta visi procesai. Yra didelis savikainos skirtumas, kai, tarkim, gamini 100 šluotų ir kai gamini 10“, – sako pašnekovas.
Jis skaičiuoja, kad šiemet bendrovės pajamos, palyginti su praėjusiais metais, sumažės 20-30 procentų.
Daugiausia produkcijos „Padagas ir Ko“ eksportuoja į Skandinavijos šalis ir Vokietiją, bet plungiškių gaminių galima rasti praktiškai visoje Europoje Nors pastaruoju metu daug kalbama apie Vokietijos ekonomikos problemas, D. Padagas sako, kad tikrasis jų mastas pasimatys žiemą. Į Vokietiją įmonė daugiausia veža kelių šlavimo įrangą, kurios kelininkams reikia pavasarį, o užsakymai daromi sausio mėnesį.
Klientų ieškodavo telefonu
Visose eksporto rinkose „Padagas ir Ko“ dirba su vietos platintojais, kuriems suteikiamos išskirtinės prekybos teisės, o šie Plungės bendrovės produkciją jau siūlo savo pirkėjams.
Paklaustas, kaip įmonė ieško tokių platintojų, D. Padagas pasakoja, kad pagrindiniai partneriai buvo atrasti jau seniai ir bendradarbiavimas vyksta ilgus metus. O prasidėjo jis tiesiog sėdint Plungėje prie telefono, skambinėjant potencialiems platintojams ir jiems siūlant produkciją.
„Tiesiog imdavom ir skambindavom. Aš jau devintoje klasėje gerai mokėjau anglų kalbą, tai mano popamokinė veikla buvo dvi valandos prie telefono ieškant klientų“, – juokiasi verslininkas.
Tokiu būdu įmonė užsienyje rado produkcijos platintojų, su kuriais dirba jau daugiau kaip 20 metų.
Plungėje įsikūrusi „Padago ir Ko“ gamykla šiuo metu išnaudoja apie pusę savo pajėgumų. Paklaustas, kas trukdo pasiekti maksimalias apimtis, D. Padagas sako, kad pagrindinė problema – ne gamyba, o pardavimai.
„Patiriame labai stiprią konkurenciją iš lenkų. Su jais sunku konkuruoti, nes Lenkija turi savo didžiulę vidinę rinką, algos metalo apdirbimo sektoriuje pas juos yra iki 30 proc. mažesnės nei Lietuvoje. Visa tai reiškia, kad jie turi mažesnius kaštus ir didesnę masto ekonomiją“, – aiškina pašnekovas.
56 darbuotojus turinčios įmonės vadovas sako, kad nedideliame Plungės rajone kyla sunkumų ir ieškant reikiamų specialistų. Jei, pavyzdžiui, suvirintojų netrūksta, tai kitų kvalifikacijų darbuotojus tenka augintis patiems ir paskui dėti pastangas juos išlaikant.
„Virinti žmonės pas mus kažkodėl nori. Bet, pavyzdžiui, staklių operatorių tiesiog nėra. Visi, kurie pas mus dirba šį darbą, atėjo nieko nemokėdami ir išmoko. Bėda, kad jauni žmonės nenori mokytis. Gerai, kad pas mus maža darbuotojų kaita, bet galvojant apie plėtrą, tai darbuotojų trūkumas yra ribojantis veiksnys“, – atsidūsta D. Padagas.
Todėl, sako jis, lietuviams siekiant konkuruoti su lenkais lieka orientuotis į aukštesnę kokybę ir būti lankstesniems, gebėti produkciją pagaminti ir užsakovui pristatyti greičiau.
Išliko lietuviška įmone
D. Padagas sako, kad išauginti pardavimus leistų susitarimai su didžiausiais Europos platintojais, siūlančiais tokio tipo įrangą, kokią gamina plungiškiai. Tačiau tokie susitarimai turėtų sąlygų, su kuriomis nesinorėtų sutikti.
„Reikia pripažinti, kad mūsų partneriai yra nedideli ir jų perkamoji galia mažoka. Bet mes labiau linkę augti kartu su jais, nes tie didieji diktuoja ir savo sąlygas dėl kainų, ir turi savus prekės ženklas, o mes savojo nenorime atsisakyti“, – kalba pašnekovas.
Plungiškiai verslininkai turėjo galimybę atsisakyti ne tik savo prekės ženklo, bet ir visos įmonės – ją siūlėsi nupirkti vienas Švedijos investicinis fondas. Visgi iki galo susitarti nepavyko ir sandoris nebuvo įgyvendintas.
„Tokių grynai lietuviško kapitalo šeimos verslų pramonės sektoriuje nėra daug. Pasižiūrėkite tiek į mūsų regioną, tiek į Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną – vien užsienio investicijos.
Norėtųsi, kad tas verslas išliktų šeimoje, su tuo pačiu pavadinimu. Bet, žinoma, dėl visko galima tartis, nėra nieko nepajudinama“, – sako D. Padagas.
