Vietoje to, teigia jis, valstybė turėtų kuo labiau lengvinti sąlygas pasiskolinti iš užsienio.
„Lietuva su savo nepilnais 3 mln. gyventojų ir sparčiausiai nykstančia populiacija nežinau kokiam bankui yra įdomi. Tuo labiau, kad didžiausius verslo klientus pasiėmė du didieji bankai“, – pirmadienį spaudos konferencijoje-diskusijoje: „Lietuvos ekonomika ir konkurencingumas – kokia statistika atspindi tikrovę“ sakė S. Besagirskas.
„Reikia elgtis kitaip, tiesiog liberalizuoti kitus finansinius instrumentus, leisti suteikti lengvai leidimus tiems bankams, kurie turi leidimus dirbti kitose ES šalyse, čia operuoti per nuotolį, galbūt lengviau steigti atstovybes. Tas didina konkurenciją“, – teigė verslo atstovas.
Pasak jo, reiktų siekti, kad Lietuvos verslas ir gyventojai galėtų lengviau įkeisti savo turtą bankams iš užsienio, kur paskolos esą yra pigesnės.
„Valstybė turėtų sugeneruoti kažkokį užstato mechanizmą, kad, pavyzdžiui, bankas Lenkijoje, Čekijoje, ar Vokietijoje būstą, kuris yra Lietuvoje ir įkeičiamas kaip užstatas (ar kažkokios kitos užtikrinimo priemonės), lengvai pripažintų“, – pažymėjo S. Besagirskas.
„Manau, kad vienintelis sprendimas yra iki begalybės liberalizuoti šitą rinką“, – akcentavo jis.
Verslo atstovo manymu, valstybė galėtų tarpininkauti ir garantuoti dalį paskolos, taip sumažindama riziką užsienio bankams. Jie, pasak S. Besagirsko, atsargiai vertina Lietuvoje esantį norimą įkeisti turtą.
„Jei atsirastų koks valstybinis mechanizmas, galbūt tarpinis, pavyzdžiui, kad per „Invegą“ ar per kitą tarpinę instituciją, vertinama ir valstybės mastu garantuojama bent dalis tos paskolos. Taip sumažinama rizika Vakarų bankams“, – aiškino S. Besagirskas.
„Tai būtų tinkamas sprendimas pereinamajam laikotarpiui. Užtektų 2–3 metų, kad kai kurie Vakarų bankai, kurie jau pradėję dirbti su Lietuva, specializuotųsi šioje rinkoje, pradėtų tikėti mūsų užstatais“, – tikino jis.
S. Besagirskas dėstė, jog šiuo metu pigiau pasiskolinti iš užsienio bankų pavyksta stambiajam verslui, o vidutinėms ar smulkioms įmonėms tai esą sudėtingiau. Lietuvos, kaip ir Latvijos bei Estijos bankų sektoriuje, anot jo, nėra konkurencijos, nes jame esą dominuoja du bankai – SEB ir „Swedbank“.
„Tipinis smulkus ir vidutinis verslas moka daugiausia, kaip ir latviai bei estai, už kapitalą. Kapitalas iš tiesų yra labai, labai Lietuvoje brangus“, – sakė S. Besagirskas.
Rugsėjo pabaigoje LB pranešė, kad artimiausiu metu į Lietuvą ateis naujas bankas iš užsienio. Tuomet LB Finansų rinkos plėtros vadovas Lukas Jakubonis tvirtino, kad dar negalima įvardinti konkrečios šalies ir laiko, kada tai įvyks, tačiau yra ne vienas bankas, susidomėjęs galimybe veikti Lietuvoje. Anot jo, „daug vilčių“ esą kelia Vokietijos ir Lenkijos bankai.
