Ilgąjį Joninių savaitgalį Berlyne praleidusi DELFI skaitytoja nusprendė pasidalinti savo įspūdžiais apie kai kurias kainas Vokietijoje.
„Seniai buvau Vokietijoje ir ją atsimenu kaip už Lietuvą gerokai brangesnę šalį, tačiau šįkart grįžau visiškai priblokšta. Tiek aš pati, tiek su manimi keliavę draugai pripažino – lietuviams Berlyne jau darosi pigu“, – parašė Ugnė.
Ji pasakojo, kad kai kurie restoranai ten vis dar kur kas brangesni nei Lietuvoje, bet pabrėžė, kad vokiečiai bent jau turi pasirinkimą: eiti pavalgyti pigiai ar brangiai.
„Mes visai netikėtai Kreuzbergo rajone radome sudaniečių vegetarišką kavinę, kurioje falafeliai pitoje kainuoja 2,5 euro. Beje dar reikėtų pridėti, kad porcijos dydis bent du kartus didesnis nei sostinės Vokiečių gatvėje esančioje gana naujoje falafelinėje“, – tvirtino vilnietė.
Ugnė taip pat atkreipė dėmesį, kad bokalas alaus daugelyje barų jai kainavo 2,5 euro. Kiek brangiau nei Lietuvoje ji sumokėjo už vandenį.
„Kai kuriose mažose parduotuvėlėse jis kainuodavo ir iki 2 eurų už litrą, tačiau užsukus į kokią tinklinę parduotuvę jau gali jo gauti už 0,5 euro“, – pasakojo DELFI skaitytoja.
Vilnietę Berlyne labiausiai nustebino gėlių kainos.
„Pamačiusi užrašą, kad 10 rožių – tik 3 eurai, negalėjau patikėti. Priėjau, nes pasirodė, kad vaidenasi. Dar geriau įsižiūrėjusi į užrašą pradėjau galvoti, kad gal mokykloje pramokta vokiečių kalba užsimiršo ir kažko aš nesuprantu. Pradėjau žiūrėti kitas gėlių kainas: pačių didžiausių ir brangiausių rožių žiedo kaina – 1,2 euro. Sutinku, kad ir Lietuvoje už 1,2 euro galima įsigyti rožės žiedą, bet ar tikrai tokį? Taip pat iš kosmoso iškritus pasijaučiau pamačiusi 10 kardelių už 5 eurus. Gvazdikų 10 šakelių – 2,5 euro“, – vardijo Ugnė.
Algų ir kainų skirtumai
Statistikos biuro „Destatis“ duomenimis, Vokietijoje vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“ 2015 metais buvo 3612 eurų. Tuo pat metu Lietuvoje, Statistikos departamento duomenimis, jis sudarė 714,1 euro arba maždaug 5 kartus mažiau.
Kaip skelbia Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“, 2015 metais santykinis kainų lygis Vokietijoje sudarė 99,8 proc. ES vidurkio, kai Lietuvoje – 62,7 proc.
Tačiau reikia pastebėti, kad lyginant su Lietuva, paslaugos Vokietijoje kainuoja kur kas brangiau nei prekės.
„Eurostat“ duomenimis, santykinis paslaugų kainų lygis Vokietijoje 2015 metais sudarė 102 proc. ES vidurkio, prekių – 107 proc. Lietuvoje šie dydžiai atitinkamai siekia 44 proc. ir 77 proc.
Taigi paslaugos Vokietijoje yra maždaug 58 proc. punktais brangesnės nei Lietuvoje, o prekės – apie 30 proc. punktų.
Kodėl pigios gėlės?
Tačiau ši statistika parodo tik bendrą visų prekių ir paslaugų kainų lygį, kai atskiri produktai iš bendros tendencijos gali išsiskirti.
Labai geras pavyzdys – Ugnės minėtos gėlės, kurios, beje, pastaraisiais metais maždaug dešimtadaliu brangto tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje.
Kaip aiškino banko „Nordea Bank Lietuva“ Baltijos šalių tyrimų padalinio vadovas Ž. Mauricas, beveik visos į Europą patenkančios gėlės yra užaugintos Olandijoje arba per ją atvežtos.
„Atitinkamai Vokietija, būdama šiek tiek arčiau, sutaupo gana nemažus kaštus, o Lietuva tas pačias gėles turi transportuoti gerokai toliau ir tai užtrunka“, – dėstė ekonomistas.
Tai, kad vienas pagrindinių gėlių kainą lemiančių veiksnių yra vieta, kur jos užaugintos, DELFI sakė ir didmenine gėlių prekyba užsiimančios įmonės „Karališkos gėlės“ vadybininkas Andrius Laugalys.
„Jeigu rožės auginamos Lietuvoje, tada įmanoma nusipirkti 10 už 3 eurus, bet jeigu vežamos iš Olandijos ar Ekvadoro, tai nėra labai realu“, – Ugnės pateiktą kainą komentavo jis.
Dar viena A. Laugalio įvardinta gėlių kainą lemianti priežastis – metų laikas. „Vasarą Lietuvoje pigiausios lietuviškos gėlės“, – paaiškino jis.
Reikia keisti mąstymą
Ž. Mauricas patarė nustoti stebėtis kainomis Vokietijoje ar Lenkijoje.
„Lietuviams siūlyčiau akcentuoti ne tai, kaip sutaupyti, bet tai, kaip daugiau pinigų užsidirbti“, – sakė jis.
Ekonomistas teigė, kad ateityje, augant darbo užmokesčiui, kainos Lietuvoje vis labiau panašės į tas, kurios šiuo metu yra Skandinavijos šalyse, t.y. netgi didesnės negu Vokietijoje.
„Lietuva dėl savo rinkos dydžio visiškai neturi konkurencinio pranašumo – masto ekonomijos, – kalbėjo jis. – Atitinkamai, tos pasaulinės prekės turi didelę tikimybę Lietuvoje tapti brangesnėmis negu Vokietijoje.“
Ž. Mauricas aiškino, kad mažesni atlyginimai – ne argumentas mažesnėms kainoms.
„Kodėl Pietų Korėjoje pagamintas televizorius Lietuvoje turėtų būti pigesnis? Šiaip jau, jis turėtų būti brangesnis, nes jį atvežti yra sunkiau. Juos atplukdo į didžiausius Europos uostus – Roterdamą, Hamburgą – ten iškrauna ir tik tada toliau veža ir visa tai papildomai kainuoja“, – sakė DELFI pašnekovas.
Ar jus yra nustebinusios kainos užsienyje? Galbūt gyvenate svetur ir galite pasidalyti, ar ten brangiau, ar pigiau nei Lietuvos sostinėje? O gal esate Berlyne ir norėtumėte pasidalyti savo įžvalgomis? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt!
