Birutė mus pasitinka pasakodama apie bendruomenės patalpas. „Čia – erdvė vaikams, – sako ji. – Vyksta daugybė užsiėmimų. O kepyklėlė, kurioje pastaruoju metu verda itin daug veiksmo, galima sakyti, yra atskirta.“
Kaip juokiasi, štai šioje vietoje užsidaro durys ir vaikų pasaulis baigiasi, prasideda suaugusiųjų, o įėjus į kepyklėlę aiškina, kad dar vakar ji visa buvo užkrauta pagaminta produkcija, kuri buvo išvežta ir juokauja, kad gerai, jog kai lankomės, čia apskritai įmanoma įeiti.
„Vakar mus mokė, kaip į tokio dydžio indėlius sudėti desertus, – rodo ji. – Buvo daromas lazdynų riešutų kremas. Šiaip dar gaminame granolas, jos yra trijų rūšių“, – informuoja ji.
Birutė pasakoja, kad jų bendruomenė jau ilgą laiką užsiima kepiniais, juos kepdavę šventėms, o virtuvėlę įsirengę iš projektams skirtų lėšų. Tiesa, kalbant apie naująjį verslą ir naujus gaminius, jis bendruomenėje puoselėjamas dar neilgai, vos pusmetį.
„Kaip mėgstu sakyti, dabar sveikuoliški dalykai yra mados reikalas.
Mes čia kepame bandeles, pyragus, keksus, sausainius. Atrodo, kad kepa visa Lietuva, bet tai parduoti yra labai sunku, o, kad iš tavęs pirktų, reikia prisiglausti prie žinomo vardo.
Buvo sumanytas projektas ir kreipėmės į mitybos specialistę, receptų sudarytoją ir „Pirmo šaukšto“ įkūrėją Ritą Šilenskienę ir ji atsiliepė. Susitikome, kalbėjomės, ji mums vedė paskaitas apie mitybą ir uždavė mums namų darbus – padaryti kažką sveikuoliško. Kepėme sveikuoliškus saldainius, sausainius iš kukurūzų miltų, bet laimėjus projektą mes įsipareigojome sukurti pusantros darbo vietos ir mums reikėjo kažką daryti.
Taip prasidėjo granolų gamyba“ , – sako ji.
Vėriškių kepyklėlėje šiandien jos šeimininkauja dviese su kita darbuotoja Fausta ir sako, kad dirbti dviese joms nėra sunku.
„Tarkime, žmogui reikia padaryti 100 kg granolos. Tai nėra labai sunku, nereikia nieko minkyti, kočioti. Susveri produktus, juos sumaišai, dedi į kepimo skardas ir 15 min kepi. Vėliau ant viršaus dedi skanumynus, o paskui viską pakuojame“, – apie darbo eigą pasakoja Birutė.
Ji aiškina, kad pagaminti skanėstai yra užsakomi įmonės „Pirmas šaukštas“, o jie šiandien, galima, sakyti, jau yra ir šios įmonės dalis.
„Mes atliekame darbą, jie – prekybą.
Gauname lipdukus, indelius, dėžes sėklų ir gaminame. Jie paskambina mums, paklausia, ar galima padaryti tiek ir tiek dėžių.
Štai vakar atvažiavo, paėmė ir išsivežė. Mums šiandien yra suteiktas „Kabink šaukštu“ vardas ir šis užrašas puikuojasi ant kiekvienos pakuotės“, – teigia ji.
Pasiteiravus, kur galiausiai nukeliauja bendruomenės gaminta produkcija, moteris teigia, kad iki šiol, kol nebuvo pakuočių, nes jos ilgą laiką buvo gaminamos, jos granolą dėjo į kibirus ir ji buvo vežama į vieną didelį prekybos centrą, kuris yra įsikūręs Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje.
„Jie gavo pavyzdžius ir dabar, netrukus, iš jų turėtume gauti užsakymą tam tikram kiekiui. Žinau tik tiek, kad iškeliaus į kelias šalis. Tai bus granola, riešutų sviestas, dviejų rūšių sukurti desertai“, – giriasi ji.
Paklausta, ar iš šios veiklos moterys užsidirba, kol kas sako, kad piniginę naudą skaičiuoti sunku.
„Su minėta įmone esame sutarę taip, kad pradžiai mums reikia išlaikyti du pilnus etatus. Jeigu matysime, kad yra poreikis ir mūsų produktus perka, tada jau bus kiti susitarimai“, – sako Birutė.
