Rugpjūtį sostinės Pamėnkalnio gatvėje atidarytos parduotuvės direktorė Martyna A. S. Pasakojo, kad pradėti smulkų šeimos verslą – tik pusė darbo.
„Kita, ko gero, daug sudėtingesnė pusė, yra išsilaikyti visą pradžios laikotarpį, kol verslas būna nuostolingas. O tai gali trukti net ir metus ar kelis. Būtent todėl smulkusis verslas visą laiką akcentuoja valstybės ir valstybinių institucijų palaikymo svarbą, bent jau pradžios laikotarpiu. Kai kuriose Europos šalyse jauniems verslams net nereikia mokėti mokesčių, kol jie nepradeda uždirbti pelno, o mes, ir visi kiti, pradėjome mokėti mokesčius nuo pat pirmos dienos. Bet vienas baisiausių dalykų pirmais metais yra netikėtos baudos ar išlaidos“, – savo nusivylimo neslėpė moteris.
Kaip pasakojo Martyna A. S., jos ir vyro verslui bėdų sukėlė nekalta belgų tapytojo Rene Magritte kūrinio nuotrauka. Savo parduotuvės „Facebook“ paskyroje įmonės vadovė patalpino žinutę su nuotrauka, kurioje matyti S. Magritte kūrinio „La trahison des images“ atvaizdas su pypke.
„Atsitiko taip, kad išplatinus žinutę „Facebook“, kurioje buvo įdėtas nedidelis tapytojo R. Magritte paveikslo atvaizdas, gavome pranešimą iš „Latga“ (Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra), kad privalome atlyginti nuostolius, patirtus dėl autorinių teisių pažeidimo ir susimokėti 250 eurų (+ PVM)”, – pasakojo pašnekovė.
Vyras su žmona buvo šokiruoti.
„Visų pirma dėl to, kad baudą gavome be jokio pirminio įspėjimo, ir, žinoma, dėl jos dydžio“, - pridėjo ji.
„Latga“ atsiųstoje pretenzijoje buvo nurodyta pašalinti paminėtą belgų menininko darbo atvaizdą. Verslininkai taip iškart ir padarė. Kaip prisipažino Martyna A. S., įrašą socialiniame tinkle pamatė tikrai nedaug žmonių, o „Patinka“ žymę paspaudė vos 7 žmonės.
„Taigi reikia sumokėti po 35 eurus už vieną „Patinka“. Pripažįstame, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės ir mes iš tikrųjų padarėme klaidą, kad nežinodami, jog šis paveikslėlis saugomas autorinių teisių, pasidalinome juos parduotuvės paskyroje. Tačiau tikėjomės daugiau supratimo ir pagalbos iš „Latga“, sprendžiant šį klausimą“, – svarstė verslininkė.
Kaip pasakojo moteris, ji bandė atsiprašyti už nesusipratimą ir susitarti dėl paliaubų su „Latga“, tačiau buvo nurodyta, kad kompensacijos už autorinių teisių pažeidimą pareikalavo Prancūzijos autorinių teisių gynimo organizacija (ADAGP).
Pati susiradusi šios organizacijos kontaktus Martyna A. S. pabandė susisiekti su R. Magritte teisių paveldėtojus atstovaujančiais prancūzais ir paprašė nebausti tokia didele bauda du darbuotojus teturinčios įmonės.
„Šios organizacijos atstovas atsakė, kad mūsų laišką gavo, ir kažką sutarė su „Latga“, kuri savo ruožtu su mumis turės susisiekti. Po kurio laiko gavome pakartotiną pranešimą iš „Latga“, kad privalome sumokėti pirminėje pretenzijoje nurodytą sumą“, – savo nusivylimą išreiškė verslininkė.
„Latga“ menų skyriaus vizualiųjų metų poskyrio vadovė Gabrielė Naprušienė teigė, kad R. Magritte paveldėtojai tikrai nesutinka atsisakyti nurodytos baudos.
„Tai yra paveldėtojo teisė. Jis gali atleisti, gali nieko neprašyti, gali sakyti naudokite (kūrinio atvaizdą – red.) kaip išmanote. Paveldėtojai labai griežtai saugo R. Magritte teises ir pasakė ne bei nurodė kainą, kurią nori gauti kaip kompensaciją“, – aiškino pašnekovė. Pasak jos, jei verslininkai nesumokės nurodytos baudos, „Latga“ bus priversta kreiptis į teismą.
G. Naprušienė pastebėjo, kad prieš metus į „Latga“ kreipėsi ir Salvadoro Dali autorinių teisių paveldėtojai. Tuo atveju buvo nurodyta apie 17 tinklalapių, kuriuose buvo naudoti ispanų menininko darbų atvaizdai.
„Darbai buvo panaudoti ir „Facebook“ paskyrose, ir privačių asmenų bloguose. Visiems buvo išsiųstos pretenzijos ir visi atsiskaitė, išėmė kūrinius“, - kalbėjo ji. Pasak „Latgos“ atstovės, ne visada autorinių teisių pažeidėjams yra išrašomos baudos, kartais teisių turėtojai prašo tik pašalinti kūrinį, jei tai panaudota nekomerciniais tikslais.
G. Naprušienė verslininkams, žadantiems komerciniais tikslais naudoti žinomų autorių kūrinių atvaizdus, primena, kad tiek tapybos darbų, skulptūrų, grafikos darbų negalima naudoti nepasirūpinus, ar tai nepažeidžia turtinių teisių.
„Jei tai yra kūrinys, kurio po autoriaus mirties nėra suėję 70 metų, tai visuomet bus problemų jį panaudojus. Visuomet reikia gauti leidimą, reikia žinoti sąlygas, kokiomis sąlygomis galima naudoti. O senuosius autorius, pavyzdžiui, Leonardo da Vinči, Rubensą ar M. K. Čiurlionį, galima naudoti. Jų turtinės teisės jau yra išsekusios“, – aiškino specialistė.
Su autorinėmis teisėmis dirbantis advokatas Andrius Iškauskas teigė, kad minėtu atveju yra akivaizdu, kad R. Magritte kūrinio atvaizdą panaudoję verslininkai padarė pažeidimą.
„Teisių turėtojas prašo atlyginti padarytą žalą. Ar ji tokia, ar yra kitokia, niekas negali žinoti. Šiuo metu prašomas būtent toks žalos atlyginimas. Tai reiškia, kad teisių turėtojui tai atrodo teisingas atlyginimas. Jis yra toks, turbūt, nes įprastai tokio atlyginimo prašoma“, – kalbėjo ekspertas.
Pasak A. Iškausko, vienintelis verslininkams galimas kelias – derybos: „Jei derėtis nepavyksta, tai teismas kitas sprendimas. Bet aišku, niekas dėl tokios sumos bylinėtis nenori ir teismas yra nepalankus sprendimas pažeidėjui“.
Pasiteiravus, kaip žalos atlyginimo dėl autorinių teisių pažeidimo prašantys teisių turėtojai nustato sumą, kurią norėtų gauti, advokatas aiškino, kad vykstant teismui būtų galima pateikti argumentą, kad galbūt ne tiek daug žmonių buvo paskleista informacija su teisių pažeidimu.
„Bet žala autorių teisių pažeidimo atvejais gali būti skaičiuojama tokiais būdais: kiek iš pažeidimo pelno gavo pažeidėjas. Šiuo atveju gal net nebūtų įmanoma paskaičiuoti. Antras ir gana įprastas būdas – už kokią kainą yra suteikiama teisė naudotis kūriniu. Kiek būtų sumokėję už teisę pažeidėjai, jei jie būtų iš anksto kreipęsi į teisių turėtojus“, – kalbėjo advokatas.
Kad nebūtų piktnaudžiavimo ir noro pažeisti teises, nes neva gali teisių turėtojas nesužinoti, dažnai bauda yra dvigubai didesnė nei kaina, suteikianti teisę naudotis kūriniu.
