Darbdaviams neįdomios
Iš atostogų vakar sugrįžę kone tūkstantis „Lino audinių“ darbuotojų rinkosi nebe į cechus prie staklių, o į įmonės aktų salę išklausyti paskutinę viltį tęsti darbą ilgametėje darbovietėje atėmusių žinių.
„Dabar jau tikrai viskas. Iki šiol dar turėjome vilčių po atostogų vėl stoti prie staklių. Bent jau žinosime, kad nieko nebeliko“, – po bendrovės bankroto administratoriaus surengto susirinkimo skirstytis neskubėjo verpėjos.
Nuo rugpjūčio 11-osios su jomis, kaip ir visais 936 bankrutuojančios įmonės darbuotojais, darbo sutartys bus nutrauktos.
Tačiau jau ir per artimiausias porą savaičių „Lino audiniuose“ staklės nebeūš – įmonei sustabdžius veiklą darbuotojai išleisti į prastovas. Darbuotis bendrovėje pasilieka tik kelios dešimtys žmonių: administracijos atstovai ir įrenginius prižiūrintis techninis personalas.
Darbo netekusios verpėjos abejojo, ar „Lino“ įmonėse išdirbusioms po 30 ir daugiau metų pavyks Panevėžyje surasti kitą darbą.
„Mes nebeįdomios darbdaviams. Jau 40-metės nurašytos, nebereikalingos, o mes dar vyresnės“, – pesimistiškai kalbėjo buvusios kolegės.
Moterys teigė patekusios į tokią finansinę padėtį, iš kurios išeičių nebematančios. Anot jų, paskutinį kartą liepos viduryje iš „Lino audinių“ gautų apie 600 litų atostogpinigių jau nebelikę, o bankroto administratorius patikinęs, kad įmonės skolos darbuotojams bus išmokėtos ne anksčiau nei spalį.
Politika svarbiau nei žmonės
Būsimos bedarbės neslėpė iš miesto savivaldybės paramos taip pat nesitikinčios. Mat nė vienas valdininkas taip ir neatvyko į susitikimą su „Lino audinių“ darbuotojais, nors savivaldybės atstovai į susirinkimą buvo kviesti.
„Jei neateina, kai viršininkai kviečia, jei jau vadovas vadovo neklauso, ką apie mus, eilinius žmogelius, kalbėti? Kas su mumis ten šnekėsis?“ – nesulaukę miesto valdžios dėmesio išsiskirstydamos kalbėjo verpėjos.
„Lino audinių“ bankroto administratorius Aurimas Valaitis dar liepos 17-ąją apie visuotinį bendrovės darbuotojų susirinkimą registruotais laiškais pranešė Panevėžio darbo biržai, Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos ir Panevėžio savivaldybei. Susirinkime nesulaukta tik pastarosios atstovų.
„Sekundei“ pasidomėjus, kodėl niekas iš miesto vadovų taip ir neatvyko susitikti su keliais šimtais darbo netenkančių panevėžiečių, vicemeras Ramūnas Vyžintas pradėjo teisintis vakar iki 15 val. vykusiu miesto Tarybos posėdžiu. Tik perklausus, ar politikams posėdžiai jau tapo svarbesni už juos rinkusių žmonių problemas, vicemeras ėmėsi aiškinti, kad apie susirinkimą „Lino audiniuose“ nieko nė nežinojęs.
„Pirmą sykį apie tai girdžiu. Esu nustebęs. Būtume girdėję, kas nors iš vadovų tikrai būtų dalyvavęs. Nežinau, kurioje grandyje tokia informacija užstrigo“, – tvirtino R.Vyžintas.
Siūlys persikvalifikuoti
Po kineskopų gamintojo „Ekrano“ bankroto „Lino audiniai“ yra didžiausia miesto įmonė, kurios darbuotojai netenka darbo. Skaičiuojama, kad dėl „Lino audinių“ bankroto realiai bedarbių gretas Panevėžyje papildys apie 500 žmonių, daugiausia – moterys. Nuo pirmadienio „Lino audiniuose“ atleidžiamus darbuotojus individualiai pradės konsultuoti Darbo biržos specialistai.
Darbo biržos direktorės Audronės Biguzienės teigimu, bankrutavusio „Ekrano“ patirtis rodo, kad atleistiesiems vėl įsilieti į darbo rinką pavyksta per 3–4 mėnesius. „Iš „Lino audinių“ atleidžiamų darbuotojų amžiaus vidurkis – 45 metai. Tai nėra blogai, nes tokio amžiaus žmonės darbdavių vertinami už patirtį ir pastovumą“, – mano A.Biguzienė.
Šiuo metu Panevėžio darbo birža gali pasiūlyti apie 200 laisvų darbo vietų. Didžiausios galimybės įsidarbinti paslaugų sferoje – Panevėžyje daugiausia pageidaujama pardavėjų, maisto ruošimo specialistų, barmenų, prekybos salių darbuotojų, statybininkų.
Tačiau, pasak A.Biguzienės, tik „Lino“ grupės įmonėms reikalingas verpėjų, audėjų ir kitas specifines specialybes turintiems žmonėms Darbo birža tegali pasiūlyti persikvalifikavimo kursus arba nekvalifikuotą darbą.
Pinigų turės palaukti
Bendrovės bankroto administratoriaus Aurimo Valaičio teigimu, įmonės skolos darbuotojams gali siekti daugiau nei 2 mln. litų.
„Įsiskolinimą sudarys neišmokėtas darbo užmokestis už birželį, atlyginimas už prastovas, dar 100 darbuotojų neišmokėti atostogpinigiai. Tikslios skolos darbuotojams bus suskaičiuotos iki rugpjūčio 11-osios“, – aiškino bankroto administratorius.
A.Valaitis pripažino, kad darbo netekusiems žmonėms atgauti bent dalį uždirbtų pinigų greičiausiai pavyktų nebent spalio viduryje iš Garantinio fondo.
Tačiau dviejų darbo užmokesčių dydžio išeitinės kompensacijos bus išmokėtos tik kitais metais – pardavus įmonės turtą už kreditorių susirinkime nustatytą kainą. A.Valaičio nuomone, susirinkimas veikiausiai bus šaukiamas antroje spalio pusėje. Savo kreditorinius reikalavimus bankroto administratoriui „Lino audinių“ kreditoriai turi teisę pareikšti iki rugpjūčio 30-osios.
A.Valaičio teigimu, šiuo metu įmonės įsiskolinimai kreditoriams siekia daugiau nei 28 mln. litų. Bendrovės turto vertė už skolas didesnė vos 2 mln. litais. Pačiai įmonei užsakovai skolingi apie 7 mln. litų.
Vienai žlugus gimė kita
Nors „Lino audiniai“ ne kartą yra skelbę, kad konkuruoti su pigia darbo jėga pasižyminčiais Azijos tekstilininkais tapo nebeįmanoma, tačiau vienintelė įmonės akcininkė bendrovė „Linas“ vos prieš mėnesį įregistravo naują analogiška veikla užsiimsiančią įmonę „Lino apdaila“. Anot jos direktorės Nijolės Šventickienės, naujoji bendrovė pasiruošusi įdarbinti 450 iš „Lino audinių“ atleistų darbuotojų, iš jų – apie 10 proc. vyrų. Iki vakar 11 valandos darbo sutartys jau buvo sudarytos su 384 žmonėmis.
„Daugiausia mums reikės moteriškų specialybių darbuotojų – siuvėjų, audinių dažytojų, balintojų. Užsiimsime gana plačia veikla – audimas, audinių dažymas, siuvimas, realizavimas“, – aiškino N.Šventickienė.
Anot jos, didžiausias „Lino apdailos“ užsakovas ir bus vienintelė jos akcininkė – bendrovė „Linas“.
„Taip pat naudosimės jo materialine baze. Žinoma, ketiname ir savarankiškai ieškoti užsakovų. Savo produkciją realizuosime Švedijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Anglijoje“, – planais dalijosi direktorė.
„Lino audinių“ vadovai ne kartą yra teigę, kad bendrovę parklupdė pigi Kinijos lino gaminių produkcija, tačiau N.Šventickienė tvirtina, jog naujosios įmonės tai negąsdina. Anot jos, su Azijos tekstilininkais ketinama konkuruoti užsakovams pasiūlant kur kas įvairesnių gaminių.
Išgirsti „Lino“ poziciją, kodėl žlugus vienai antrinei įmonei ryžtasi įsteigti analogišką naują, „Sekundei“ nepavyko – bendrovės direktorius Ramūnas Lenčiauskas vakar visą dieną buvo nepasiekiamas. Nors jo sekretorė tikino, kad įmonės vadovas pats perskambinsiąs, tačiau iki darbo dienos pabaigos R.Lenčiausko skambučio taip ir nesulaukta.
Finansų analitikai jau ne kartą yra pabrėžę, kad privedus prie bankroto vieną bendrovę steigiama kone analogiška nauja įmonė yra puikus būdas nusikratyti skolų naštos. Tikėtina, kad ir „Linas“ galėjo pasinaudoti šia sena finansine formule, tačiau ar iš tiesų šitaip buvo sužaista, turės išsiaiškinti „Lino audinių“ bankroto administratorius.
