Bedarbio pašalpos nemokėjimui vėliau tiems, kurie gavo išeitines kompensacijas, ypač priešinosi profesinės sąjungos.
„Mes nenorime, kad visos pašalpos susikoncentruotų į pirmąją dalį, kai žmogus gauna ir išeitinę kompensaciją, ir mes pradedame jam mokėti bedarbio pašalpą, bet paskui jam visos galimybės nutrūksta po šešių mėnesių ir jis lieka „ant ledo“, – po balsavimo žurnalistams sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys.
Skaičiuojama, kad naujoji tvarka išlaidas bedarbių pašalpoms sumažins maždaug 100 mln. Lt.
Nespės pasinaudoti
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, socialdemokratas Algirdas Sysas tvirtino nesutinkantis, kad darbo netekusiam žmogui bedarbio pašalpa bus mokama tiek mėnesių vėliau, už kiek jis gavo išeitinę pašalpą. Šiuo metu bedarbio pašalpa darbo netekusiam žmogui gali būti mokama iki devynių mėnesių, o vidutiniškai žmonės įsidarbina per keturis mėnesius.
„Praktika rodo, kad žmonės, kurie stengiasi, darbą susiranda. Taigi, įsigaliojus šioms pataisoms, žmogus paprasčiausiai susiranda darbą (anksčiau nei pradedama mokėti bedarbio pašalpa – DELFI) ir praranda teisę į draudiminį atvejį, nuo kurio jis draudėsi. Jis tiesiog nepasinaudos bedarbio pašalpa, nes susiras kitą darbą“, – sakė A. Sysas.
Įstatyme taip pat numatyta, kad bedarbiai, gaunantys motinystės (tėvystės) pašalpą, ligos pašalpą taip pat nesulauks visos jam priklausančios bedarbio pašalpos – bus mokamas skirtumas tarp vienos ir kitos išmokos.
Priimtame įstatymo projekte taip pat numatoma „juodžiausiuose“ nedarbo rajonuose pratęsti bedarbio pašalpos mokėjimą. Dviem mėnesiais pašalpų mokėjimas turėtų būti pratęstas tų rajonų bedarbiams, kuriuose nedarbo vidurkis šalies vidurkį viršija 1,5 karto.
Šiuo metu darbo Lietuvoje neturi 194 tūkst. arba apie 12 proc. darbingo amžiaus žmonių.
Šiuo metu vidutinė bedarbio pašalpa yra apie 700 Lt.
