Pats A. Barštys žodžio „patarimas“ finansų pasaulyje linkęs nevartoti. Anksčiau beveik 15 metų vadovavęs investicinės ir privačios bankininkystės grupei „Finasta“, A. Barštys žurnalui „Investuok“ pasakoja apie savo beveik 30 metų trunkančių investicinių kelionių aukščiausius ir žemiausius momentus, kurie atvedė į brandos etapą – išsigrynintą kelią ir dabartinę veiklą: nuo 2016 metų A. Barštys su SBA grupe vairuoja investicijų valdymo bendrovę „Capitalica Asset Management“. Iki šio rudens ėjęs ir įmonės vadovo pareigas, iš jų pasitraukė norėdamas susikoncentruoti į strategines plėtros kryptis, turėti daugiau laiko bendravimui ir pamąstymams, nes, pasak jo, kartais reikia ir pasvaigti, ne tik prie staklių dirbti.
Nuo valiutų iki nekilnojamojo turto
– Visą gyvenimą dirbate investicijų srityje. Nuo ko pradėjote, kokių turto klasių esate pačiupinėjęs?
– Pradėjau nuo valiutų prekybos „Forex“ rinkoje 1996–1997 m. Tada studijavau ekonomiką ir vadybą, man buvo 23-eji. Pirkau viską, kas buvo poromis: JAV dolerį su Šveicarijos franku, Japonijos jena, Italijos lira, Vokietijos markėmis. Taikiau tik ilgųjų pozicijų strategiją (angl. long strategija, kai nusiperki kokį nors daiktą, o short – kai parduodi jo neturėdamas). Kurį laiką mums su draugu neblogai sekėsi. Paskui, aišku, beveik viską prapylėme. Nuo to viskas ir prasidėjo.
Dar perskaičiau rimtą T. Dreizerio trilogiją „Finansininkas“, „Stoikas“ ir „Titanas“ apie tą patį personažą. Užkabino ir pasakiau sau, kad pabandysiu atkartoti šią istoriją. Vis dar darau tą patį gyvenime, investuoju, tad esu pakeliui.
Be valiutų, išbandžiau akcijas ir obligacijas. Didžiausią patirtį sukaupiau „Finastoje“: investavome visame pasaulyje, bet investicijų koncentracija buvo Centrinėje ir Rytų Europoje. Dar Gruzijoje, iš kur įsiminė įdomi istorija. 2005–2006 m. buvome investavę į „The Bank of Georgia“, nes pamatėme, kaip viena investicinių bankininkų grupelė pradėjo aktyviai tą banką vystyti, patys investavo, pritraukinėjo kitus stambius investuotojus. Iš to supratome, kad jie bandys padaryti įdomų pasitraukimą. Taip ir padarė per Londono biržą, o mūsų bei mūsų investuotojų grąža per 1,5 metų sudarė 1000 proc. Tai buvo viena rizikingiausių ir kartu sėkmingiausių investicijų.
O šiaip „Finastos“ laikais mes buvome labiau žinomi kaip akcijų rinkėjai (angl. stock pickers), kurie investuoja ne į sektorius ar krepšelius, o renka konkrečias akcijas: daug važinėdavome ir susitikinėdavome su įmonių vadovais visoje Centrinėje ir Rytų Europoje, analizuodavome duomenis ir priimdavome sprendimą. Vadovėlis sako, kad teisingiau investuoti į krepšelius, o indekso neįmanoma sudaužyti, bet tada buvo kitaip.
Naujas mano amplua ir nauja įmonė „Capitalica Asset Management“ – mes investuojame į komercinį nekilnojamąjį turtą (NT). Apskritai rinkoje supratimas apie NT gana siauras – visi pirma galvoja apie gyvenamąjį NT. Mes į gyvenamąjį NT kol kas neinvestuojame nieko, tik į komercinį.
Šios NT rūšys elgiasi skirtingai. Gyvenamojo NT segmente yra daug emocijos, investuotojai arba pirkėjai remiasi asmeniniu poreikiu arba emocija „gražu – negražu“, „patinka – nepatinka“.
Komerciniame NT segmente veikia gryna matematika: ar yra sukuriama pakankamai pinigų srauto, kiek už tą pinigų srautą galima sumokėti, kaip bankas pažiūrės į tą kainą, ar finansuos, ką sako turto vertintojai. Komercinio NT rinka nelinkusi taip smarkiai išprotėti kaip būsto rinka. Pastaroji man atrodo stipriai pervertinta, o komerciniame NT labai paprasta – arba mes čia matome veikiantį finansinį modelį, arba nematome. Kartais sandoriai įvyksta labai greitai, nes atitinka mūsų lūkestį, o kartais ilgai žiūrime. Pavyzdžiui, logistikos srityje per 1,5 metų esame peržiūrėję gal 100 potencialių investicinių objektų ir padarėme tik vieną kitą šūvį, nes sandoriams neužteko patrauklumo.
– Jeigu pratęstume apie asmeninę patirtį – ar perkate kriptovaliutų, ar išbandėte sutelktinį finansavimą ir kitas priemones, kurios Lietuvoje ant bangos?
– Kai atsirado kriptovaliutos, jau buvau pasakęs sau, kad nenoriu spekuliuoti, o noriu investuoti. Nors gali atrodyti tas pats, bet investavimas ir spekuliavimas labai skiriasi. Skiriasi motyvas, kodėl mes tai darome. Kripto yra akivaizdžiai spekuliatyvi priemonė, neturinti jokio pagrindo. Tai net nėra investavimo priemonė. Žinoma, yra kriptovaliutų, susietų su tam tikra priemone, tada galima tą priemonę ir pirkti. Dėl to aš net nebandžiau kripto – man ten per daug kalnelių.
Sutelktinį finansavimą galime prilyginti obligacijų pajamingumui: investavimas – kaip skola. Sutelktinio finansavimo rezultatus siūlau pažiūrėti šalyse, kur vienas kitas ciklas jau yra apsisukęs. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje reali grąža yra kur kas mažesnė, negu žadama, nes šios platformos investuoja į vieną rizikingiausių NT verslo sričių: smulkūs verslininkai, maži projektai, labai rizikingi, nemaža jų dalis ekonomikai sulėtėjus turi problemų, dėl to išauga negrąžinimo procentas. Todėl reikia pasverti ir jokiu būdu nedėti visų kiaušinių į vieną pintinę. Trumpuoju laikotarpiu – taip, galima planuoti tą grąžą, kuri yra žadama.
Svarbiausia – neprarasti pinigų
– Iš ko šiuo metu susideda jūsų asmeninis investicijų portfelis?
– Anksčiau turėjau gana aktyvų vertybinių popierių portfelį ir periodiškai prekiaudavau, o dabar viską dedu tik į „Capitalica Asset Management“ valdomus fondus.
Kadangi aš ir vystau šią įmonę, tai sąmoningai priėmiau sprendimą nesiblaškyti, susikoncentruoti į vieną temą ir ją plėtoti. Taip demonstruoju ir kitiems, kad tikiu tuo, ką darau. Investuoju ir į „Capitalica Asset Management“ valdymo įmonę, ir į jos valdomus fondus.
– Žurnale „Investuok“ mėgstame panarstyti strategijas, jų argumentus. Tad padėliokime – kaip išsigryninote, kad norite investuoti tik į tai, kas tikra? Net terminą tam sukūrėte – angl. realverse („tai, kas tikra“)...
– Warrenas Buffettas yra pasakęs: reikia daryti viską, kad neprapiltum pinigų. Jeigu prapilame, turime įdėti labai daug pastangų, kad sugrįžtume į tą pačią vietą, kur buvome.
Noras neprarasti pinigų yra mano pagrindinis atsakymas, kodėl darau tai, ką darau.
Kai investuodavau į akcijas, neišvengiamai patirdavau elektrokardiogramos efektą, kai vieną dieną gerai, o kitą dieną – po vandeniu.
Ypač sunku, kai laikinai po vandeniu atsiduria tavo klientai, tada reikia dirbti ne tik investicijų valdytoju, bet ir psichoterapeutu, aiškinant, kad kol nepardavėme, tol nepatyrėme nuostolio, ir kad yra padaryti fundamentaliai teisingi sprendimai, todėl anksčiau ar vėliau suma sugrįš ir viršys investuotąją. Bet investuotojams ypač sunku nereaguoti į vertės svyravimą.
Komercinio NT segmente tie svyravimai kur kas mažesni. Todėl anksčiau ar vėliau turto vertė padidėja. Be to, komercinio turto rinkoje yra labai geras dalykas – nuomos pajamų indeksacija, kai nuomos pajamos kiekvienais metais padidėja infliacijos dydžiu. Dėl to ir sakau, kad kokybiškas komercinis NT yra labai gera investicija.
Kai mano karjera „Finastoje“ ėjo į pabaigą, sąmoningai ieškojau tokios turto klasės, kur galima suplanuoti grąžą ir ją daugmaž tokią ir turėti, be amerikietiškų kalnelių. Komercinis NT puikiai atsako į šį klausimą. Čia galima gana patikimai suplanuoti uždarbį ir jį turėti – nebus didelio svyravimo. Tai mane sužavėjo.
Be to, komercinis NT pas mus dar nėra pakankamai išvystytas, ypač kalbu apie kokybiškus projektus – miesto centre esančius biurų pastatus. Šiam segmentui dar daug erdvės augti. Sistemiškai link to einame. Stengiamės išvengti volatilumo (kainų nepastovumo), kuris būdingas, pavyzdžiui, akcijų rinkoje.
Turbūt visiems verta išbandyti tą kainų nepastovumą, bet jeigu norime tikrai uždirbti, o ne tik gerai praleisti laiką, tai geriau rinktis nuobodžią, bet patikimą investavimo sritį. Nes šiaip investavimas yra nuobodus, kiekvieną dieną reikia daryti tą patį darbą: skaičiuoti, grynintis, atlikti veiksmus, maksimizuoti grąžą ir t. t.
Akcijų rinkoje gal atrodo įdomiau, bet jeigu užfiksuojame nuostolį, labai sunku grįžti į pradinę poziciją.
– Tai pasirinkote strategiją „lėtai ir užtikrintai“?
– Kas yra lėtai? Keliame sau tikslą padvigubinti investuotojų pinigus per 5 metus – ar čia lėtai? Gauname 12–15 proc. vidutinę metinę grąžą (IRR). Jeigu turime vystymo projektų, tai ir daugiau uždirbame. Todėl, mano manymu, ramiai miegoti ir gauti tokią grąžą yra absoliučiai privaloma.
Bet žmonėms, ypač jauniems, matyt, reikia save padeginti, kad iki to prieitų. Žmonės pirma turi nudegti, kad užsinorėtų nuobodžiai ir stabiliai įdarbinti savo pinigus. Todėl pas mus dažniausiai ir ateina 40–50 metų žmonės, jau matę gyvenimo. O jaunesni dar turi nudegti, kad subręstų.
Turėkime omenyje, kad Vakarų pasaulyje didžiojoje dalyje šeimų investavimo kultūra gyvuoja jau daugiau kaip 100 metų. Ten dabartinių jaunuolių seneliai jau investavo ir prie pietų stalo jiems pasakojo – kaip reikia rinktis, kur investuoti, kur gausi į kailį. O pas mus viskas prasidėjo tik 1993 metais, tik antra karta dar tai bando, investuojančių žmonių Lietuvoje nėra daug. Užtrunka, kol išmokstama. Svarbu suprasti, kad investavimas ir spekuliavimas yra visiškai skirtingi dalykai.
– Tai sakote, kad susideginimo stadija investuojant ar spekuliuojant yra normali, ją verta pereiti?
– „Neik tenai, gausi į kailį“ – juk skamba kaip moralas. Reikia nueiti pačiam, kad gautum į kailį ir įsitikintum. Todėl manau, kad reikia būtinai pabandyti investuoti ir spekuliuoti vertybinių popierių rinkoje, bet su tam tikra pinigų suma, kurią galiu ramiai prarasti ir man nieko neatsitiks. Didesnes pinigų sumas reikia investuoti į stabilias priemones, iš kurių galima tikėtis gražios grąžos.
– Praėjusiame žurnalo „Investuok“ numeryje Ilja Laursas irgi sakė, kad investuojantiems į jo technologijų fondus per 5 metus padvigubino grąžą. Kuo tada skiriasi investavimas į „Metaverse“ ir „Realverse“?
– Skirtumas toks, kad investavimas į „Metaverse“ yra labai volatilus. Mes nežinome, kaip „Metaverse“ seksis. Dėl to sunku suplanuoti tikras pajamas, tikrus uždarbius – gali būti labai gerai, o gali būti ir labai blogai. Kol kas „Facebook“ su „Metaverse“ nelabai sekasi. Buvo didelių lūkesčių, bet jie iki šiol neišsipildė tokiu mastu, kaip buvo tikėtasi.
Pasirinkdami savo kryptį kaip „Realverse“, mes „Metaverse“ ėmėme kaip priešingybę: investuojame tik į tai, kas tikra, jokių išvestinių dalykų. Žmonės gali pasirinkti, kuo labiau tiki. Jaunimas gal labiau tikės išvestiniu pasauliu, bet istorija rodo, kad kas kurį laiką viskas sugrįžta prie to, kas tikra.
Neramiais laikais – didesnės galimybės
– Ar Ukrainoje vykstantis karas nesudrebina šio teiginio, kad NT yra tikra?
– Viskas šiame pasaulyje yra laikina, net planeta Žemė ir Saulės sistema. Manau, kad Baltijos šalys žengė visus geopolitinius žingsnius: esame Europos Sąjungos ir NATO nariai, jeigu jau pas mus kils karas, tai bus toks tektoninis lūžis, kurį sunku suplanuoti, įvertinti, apskaičiuoti. Ar apsimoka jį vertinti? Tada tu nieko negali daryti. Jeigu įvyks globalus karas, beveik nebelieka priemonių, į ką galima investuoti saugiai.
– Per kiekvieną krizę įvyksta pinigų persiskirstymas – ar vykstantis karas jums atvėrė daugiau galimybių?
– Mūsų regione – Lenkijoje, Lietuvoje ir visame rytiniame ES pakraštyje – atsirado daugiau galimybių ir mes jomis naudojamės, nes vakarietiški pinigai šiuo metu yra atsitraukę, pasyvūs.
Lenkija, ypač komercinio NT srityje, yra kur kas labiau išsivysčiusi nei Baltijos šalys, joje vien gyventojų yra 8 kartus daugiau nei visose Baltijos šalyse kartu sudėjus. Iki karo Ukrainoje Lenkijoje buvo visi didieji vakarietiški pinigai. Dabar vakariečiai niekur nedingę, bet aktyviai neinvestuoja. Kalbu apie tokius kaip „BlackStone“ ir kitus didžiuosius investuotojus, kurie, jeigu atsirasdavo Baltijos šalyse, tai tik netyčia.
Dabartinė geopolitinė padėtis sudaro galimybę mums, vietiniams, nesibaiminant geopolitinės rizikos Lenkijoje nuveikti didelių dalykų. Matome potencialių sandorių įdomiomis kainomis, su įdomiomis perspektyvomis ir investuojame. Nors daugeliui atrodo, kad dabar – ne laikas, reikia palaukti, kol atsiras daugiau aiškumo. Ne, nes kai bus aiškumas, bus jau visai kitos kainos. Investuoti reikia tada, kai baisu. Pasvertai baisu. Kai didžioji dalis aplinkos mano, kad bus dar blogiau, tada yra geriausias laikas investuoti.
– Tai investavimas – tik drąsiems?
– Investuojant reikia drąsos. Jeigu nenorime prisiimti jokios rizikos, tai reikėtų galvoti apie vyriausybių vertybinius popierius ar indėlius, kur rizika minimali, bet ir uždirbsime gal 3–4 proc. šiais laikais.
Jeigu norime per 5 metus padvigubinti pinigus, turime prisiimti kokią nors riziką. Turime kuo nors surizikuoti, kad uždirbtume. Kita vertus, jeigu investuojame į kokybiškus daiktus, pavyzdžiui, biurų centrus didžiųjų miestų centruose, kur įsikūrę stipriausi nuomininkai, tai turi įvykti labai jau nepalankūs įvykiai, kad tam turtui kas nors atsitiktų.
Geriausiai mokaisi, kai gauni į kailį
– Sakote – reikia drąsos. Kiekvienas žurnalo „Investuok“ skaitytojas turbūt norėtų kada nors tapti stambus investuotojas. Ką gauna žmogus, užaugęs iki stambiojo?
– Girdėjau gerą posakį: jeigu mes esame samdomi, tai esame gerai apmokami vergai. Todėl tapti savo paties šeimininku turėtų būti kiekvieno užduotis. Pinigų suma gali mus išlaisvinti. Jeigu sukaupiame solidžią pinigų sumą ir žinome, kaip su ja elgtis, galime būti nepriklausomi. Galime dirbti, galime nedirbti – pinigai už mus dirba.
Pinigai yra priemonė pasiekti tikslus, pinigai negali būti tikslas. Išsilaisvinti iš gerai apmokamų vergų rato turėtų būti kiekvieno tikslas ir kiekvienas turėtų domėtis, kaip tai padaryti.
– Kaip išaugti iki informuotojo investuotojo, iki 125 tūkst. eurų sumos?
– Šiandien yra puikios galimybės – obligacijos. „Capitalica Asset Management“ fondai irgi leidžia obligacijas su 10 proc. palūkanomis. Amžinai taip nebus. Praeis 2–3 metai, ir padėtis pasikeis. O dabar reikia mokėti tokią kainą, kad pritrauktum investuotojų į obligacijas. Čia jau kiekvienam prieinama minimali suma – 100 eurų.
Šiandien nesinaudoti obligacijų rinka tiesiog negalima. Pastaruoju metu pastebiu, kad investuotojai žiūri tik į palūkanų dydį. Grąža ir rizika visada vaikšto kartu – jeigu mokamos aukštos palūkanos, vadinasi, kažkas yra rizikingiau. Todėl gal kitą kartą verta gauti mažiau palūkanų, bet turėti stabilesnį portfelį.
– Čia paminėjote svarbią su pinigais susijusią temą – godumą...
– Taip, kova tarp godumo ir sveiko proto mus lydi kiekvieną dieną. Aš su godumo liga kovoju jau beveik 50 metų (juokiasi). Viskas susiję: jei leisi godumui per daug – negerai, jei būsi per daug atsargus – kažko neuždirbsi.
Godumo klausimą sprendžiu tiesiog susikoncentruodamas į tai, ką darau – visos mano investicijos sudėtos į „Capitalica Asset Management“ veiklą. Aišku, seku akcijų rinką, kiekvieną rytą skaitau „Bloomberg“, kas vyksta. Kartais niežti pirštai, kad reiktų šauti kažkur į akcijas, bet kol kas laikausi.
O norintiems tapti stambiaisiais investuotojais reikia tiesiog pradėti. Taupykime, atidėkime dalį lėšų ir įdarbinkime jas taip, kad per daug nerizikuodami padidintume pinigus. Uždirbti lengviau, nei pinigus išsaugoti. Dėl pramogos dalį lėšų galima įdėti į akcijas, paspekuliuoti, patikrinti, kaip veikia akcijų rinka, bet didžioji dalis pinigų turi būti įdarbinti saugiai.
– Ar žmogus pasimoko investavimo tik ko nors nusipirkęs?
– Aišku. Ypač kai gauni į kailį – tai būna labai geros pamokos. Žmonės, matyt, tokie padarai, kad iš kitų klaidų negalime pasimokyti, mums reikia savo klaidų. Todėl darykime klaidas tam, kad ateityje jų nedarytume.
– Prisipažįstate, kad ir jūs esate padaręs klaidų?
– Aišku. Ir labai daug. Iki šiol prisimenu 2007–2008 m. finansų krizę, kai prieš tai viskas kosminiu greičiu kilo. Aišku, gobšumas irgi augo. Maža to, kad mano portfelį sudarė rizikingos akcijos, bet jis dar ir buvo su svertu. Tai reiškia, jeigu turi 1000 pinigų, nusiperki akcijų už 1000 pinigų, įkeiti šitą portfelį, gauni dar 500 ir tuos 500 dar investuoji.
Kai viskas pradeda kristi ir pramuša grindis, nebūna labai linksma. Dar spėjau šiek tiek išsiimti – iš finansinio portfelio liko apie 20 proc. Tai buvo viena iš akimirkų, kai atsisėdau visko pergalvoti gyvenime. Aišku, nebuvau visko investavęs į akcijas, turėjau ir NT, bet NT tuo metu irgi pakrito. Na, NT bent jau neišnyko nuo žemės paviršiaus. O kai turi tokį įkeistą akcijų portfelį, tai gali viskas išnykti, gali netgi tapti skolingas.
Po šito atvejo pradėjau galvoti, kad reikia investuoti labiau užtikrintai. Nuotykių paieška nėra investavimas. O spekuliuojant nuotykių tikrai bus – pažadu.
Jeigu aš investuoju, tai aš domiuosi, analizuoju, matuoju. Jeigu to nedarau, vadinasi, spekuliuoju. Jeigu analizei neturiu laiko, žinių, charakterio, tai geriau atiduoti savo pinigus profesionaliam valdytojui arba pasirinkti fondus, kurie gali už mane tą darbą padaryti. Pavyzdžiui, ETF yra puiki priemonė investuoti į indeksus, per daug nesukant galvos. Teorija sako ir praktika rodo, kad per ilgą laiką indeksas uždirbs daugiau. Taigi, indeksai man atrodo puiki priemonė, jei nenorite investuoti į komercinį NT.
Svarbu turėti tikslą
– Šis interviu žurnalui „Investuok“ be asmeninių finansų dalies nebūtų pilnas. Kokie jūsų asmeninių finansų valdymo įpročiai? Šeši stiklainiai?
– Dabar visas savo periodines pajamas skiriu buičiai, pragyvenimui, kelionėms – sąmoningai jas ištaškau. Man įstrigo vaikystėje išgirstas posakis – negali būti priešas pats sau. Reikia džiaugtis gyvenimu, pinigų gi niekur nenusineši. Buvo laikas, kai vis atsidėdavau taupymui ir papildydavau investicinį portfelį. Buvau įjungęs periodinę sumą nuo pajamų, kuri kapsėdavo investicijoms. Nuo pajamų iš atskirų projektėlių nurėždavau kokią sumą smagesnėms atostogoms, o visa kita investuodavau.
Mano galva, labai svarbu save motyvuoti pasidžiaugti uždirbtais pinigais, nes pinigai nėra dėl pinigų, jie – dėl džiaugsmo. Jei viskas gyvenime vyktų sausai, nebūtų gerai.
Dabar jau sąmoningai pinigų nebeatsidedu, nes aš investuoju ir uždirbtas lėšas skiriu investicijoms toliau didinti. Mano suinvestuotas portfelis gyvena savo gyvenimą – pats pildosi iš sudėtinių palūkanų. „Capitalica Asset Management“ fondai sukuriami su misija, turi veiklos pabaigą, dažniausiai tai būna 5, 7 arba 10 metų. Pasibaigus tam laikotarpiui, grįš mano investuotos lėšos ir įdarbinsiu jas toliau. Dabar yra visų fondų veiklos laikotarpio vidurys ir reikia tiesiog netrukdyti jiems augti.
Manau, kad periodinį investavimą turi išbandyti kiekvienas. Ar geriau lizingu pirkti brangų automobilį, ar tą sumą investuoti į savo ateitį? Automobilis, jeigu jis ne kolekcinis, turiu nuliūdinti – nepabrangs. O periodinis investavimas ir įdarbinta suma uždirbs palūkanų. Reikia tik laiko.
– Kaip nusistatote su finansais susijusius tikslus?
– Aš labai tikiu tikslų formulavimu ir užsirašymu. Ne tik finansinių tikslų. Rašausi metinius ir ilgesnio laikotarpio tikslus. Kartais juos pasikabinu ant sienos, kartais – užrašų knygutėje, kurią visada matau. Buvo laikotarpis, kai tikslą buvau pasikabinęs vonioje ant veidrodžio. Nežinau kodėl, bet tai įvyksta: visi didesni dalykai, kuriuos buvau susiplanavęs gyvenime, nutiko. Net jeigu viskas užtrunka šiek tiek ilgiau, nei norėtum, vis tiek verta išsikelti tikslus. Jeigu žinai, kur nori patekti, yra milijonai kelių ten nueiti.
– Ar esate pranašas savo šeimoje? Kaip savo sūnų supažindinote su pinigų pasauliu?
– Kai gimė sūnus, jo vardu atidariau banko sąskaitą ir į ją periodiškai pervesdavau po kelis šimtus litų, kad susikauptų didesnė suma. Kai jis tapo paauglys, atidarėme vertybinių popierių sąskaitą ir pradėjome investuoti. Tiksliau, aš investavau į akcijas, obligacijas ir jam viską aiškinau – čia tavo lėšos, kodėl mes darome tokį sprendimą. Sūnaus portfelyje buvo ir „Tesla“, „Apple“ akcijų, bet daugiausiai investavome čia, Lietuvoje.
– Jeigu nedirbtumėte investavimo srityje, koks būtų jūsų planas B?
– Nieko kito nemoku, nieko kito nedarau. Investavimas man įdomus. Manau, kad man sekasi, ir ketinu tęsti. Mano atveju darbas yra hobis. Aišku, kartais reikia išeiti į kitą aplinką, išvažiuoti paatostogauti. Planuose – aitvaravimas ir banglentė, anksčiau buvo motociklas.
Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.
Gruodžio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:
- Viršelio tema – kas valdo dirbtinio intelekto rinką? Kas čia tie, kurie iš DI proveržio uždirbs daugiausiai? Aiškinamės kokios įmonės lyderiauja šioje begalinio perspektyvumo srityje ir kuo investuotojams vertėtų pasidomėti rimčiau.
- Aktualija: centriniai bankai sako „stop“ – atrodo, kad griežtinimui pagaliau atėjo pabaiga.
- Vertybinių popierių biržos rubrikoje – auksinis Baltijos biržų penketukas – kurios Baltijos biržos akcijos šiemet investuotojams sugeneravo didžiausią grąžą ir kas lėmė tokį akcijų brangimą.
- Sutelktinis finansavimas: apie tai, ką reiškia išlindę vėlavimai, kiek tai grėsminga ir ką galvoti investuotojams.
- NT rubrikoje – apie tai, kad investuotojai į NT niekur nedingo – interviu su praktikais, kur jie šiuo metu žvalgosi, kur investuoja ir kokias perspektyvias kryptis įžvelgia. Atskiras kampas, kituose straipsniuose, ne tik apie įsigijimą, bet ir apie pardavimą – kaip esamoje aplinkoje parduoti gaunant tinkamą kainą? Na ir žinoma nuomos klausimai – šį kartą pasvarstymai apie tai, kaip investuotojai gali pasinaudoti išperkamosios nuomos produktais.
- Požiūryje kalbiname investicijų senbuvį Andrių Barštį – apie jo beveik 30 metų trunkančių investicinių kelionių aukščiausius ir žemiausius momentus, per laiką nugludintas įžvalgas ir išminties paieškas.
- Pasaulio žvaigždės – nagrinėjame kaip III ketvirtį savo investicinius portfelius keitė garsiausi pasaulio investuotojai, bandome suprasti kodėl ir ką gal būt galima prisitaikyti sau.
- Kriptopasaulyje – apie labai laukiamą JAV vertybinių popierių komisijos leidimą paleisti pirmuosius „tikrus“ kriptoturto ETF ir padaryti juos prieinamus mažmeniniams investuotojams. Kas pasikeis?
- Įžvalgose – visa esmė apie pensijas ir pensijų fondus – kiek, kodėl ir kokie rezultatai.
- Ir dar daug kitų temų: interviu, komentarai, patarimai, įžvalgos, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, kripto apžvalgos ir tai, ką vasarą viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.
Daugiau informacijos: www.investuok.eu
