150 tūkst. eurų žala
Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad SEB atliko neteisėtus veiksmus, kai tinkamai savo klientų neinformavo apie jiems gresiančią riziką prarasti į investicinį fondą investuotus pinigus – trims verslininkams iš banko teisėjai priteisė daugiau kaip 150 tūkst. eurų patirtiems nuostoliams atlyginti.
Anksčiau kitu teismo sprendimu, kurio teisėtumą yra patvirtinęs teismų praktiką formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iš SEB banko dar kitam klientui buvo priteista daugiau kaip 72 tūkst. Eur patirtiems nuostoliams atlyginti.
Tiesa, priteistos sumos nėra tos, kurias banko klientai buvo investavę į estų investicinį fondą – jiems pavyko prisiteisti tik po pusę ieškinyje nurodytos sumos.
Trijų verslininkų, laimėjusių bylą prieš SEB, bylos duomenimis buvo nustatyta, kad jie iš banko sulaukė pasiūlymo sudaryti Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais sutartį – rekomenduota pinigus investuoti į 2001 m. Estijoje įsteigą vidutinės rizikos fondo „GILD Arbitrage Risk Capital Fund“ investicinius vienetus.
Verslininkai teigė, kad banko darbuotojai dar 2007 m. jiems suteikė netinkamas investavimo rekomendacijas, neatskleidė visų su investavimu susijusių rizikų, pažeidė teisės aktuose nustatytus finansų tarpininkų veiklai taikomus reikalavimus, dėl to jie prarado į fondą investuotas lėšas.
„Banko darbuotojai, turėdami informaciją apie ieškovų turimas pinigines lėšas, rūpindamiesi visų pirma savo ir atsakovės turtine gerove bei nesistengdami veikti geriausiais ieškovams interesais, siūlė investuoti pagal „šabloninius“ ir jau iš anksto suformuotus investicijų portfelio modelius (neatsižvelgiant į konkretaus investuotojo investavimo tikslus).
Investavimas į fondo vienetus buvo skirtas profesionaliems investuotojams, nes tai buvo rizikinga investavimo priemonė ir tai buvo paskelbęs pats fondas, tačiau SEB darbuotojai investavimą į fondo vienetus pristatė kaip saugią investavimo priemonę, nors ieškovai buvo išreiškę tikslą saugiai investuoti turimas santaupas neprarandant investuotų lėšų, todėl buvo suklaidinti dėl investicijų į fondo vienetus prigimties bei rizikos,“ – teigiama verslininkų teismui įteiktuose dokumentuose.
Nepaaiškino rizikos
Bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad šalių sudarytose sutartyse nėra nurodyta informacijos, kad fondo vienetų išpirkimas gali būti sustabdytas ar atsisakyta juos išpirkti. O būtent 2008 m. lapkritį, kai pasaulį ištiko finansų krizė, fondas pranešė, kad dėl situacijos rinkoje atideda savo fondo vienetų išpirkimą, o dar vėliau buvo pradėtas likvidavimo procesas ir nuo 2016 m. rugpjūčio pabaigos šis fondas nebeegzistuoja.
„Apie tokią riziką neužsiminta ir kituose ieškovams pateiktuose dokumentuose, – nurodė bylą išnagrinėjęs teismas. – Priešingai, fondas pristatomas kaip „apribotos rizikos fondas“, galima vos 8 proc. vertės svyravimo rizika, kad fondas orientuotas į pelną nepriklausomai nuo situacijos kapitalo rinkose, todėl, teismo vertinimu, ieškovai turėjo pagrindą manyti, kad investicija yra saugi.“
„Rizika turi būti atskleista aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl šalių pasirašytose sutartyse esantys bendro pobūdžio ieškovų patvirtinimai apie investavimo riziką nėra tinkami, – pabrėžiama teismo sprendime. – Bankas pagal platinimo sutartis su fondą valdančia įmone už išplatintus fondo vienetus gaudavo užmokestį, kurio dydis susietas su išplatintų fondo vienetų verte – akivaizdu, kad bankas buvo suinteresuotas išplatinti kuo daugiau ir didesnės vertės fondo vienetų, tačiau savo klientams neatskleidė informacijos apie šį interesų konfliktą. Taip buvo pažeistas Finansinių priemonių rinkų įstatymas, bendroji pareiga veikti sąžiningai, teisingai, profesionaliai ir geriausiomis klientui sąlygomis.“
Pasak teismo, jeigu bankas savo klientams būtų suteikęs informaciją apie riziką, jog gali būti sustabdytas ar nutrauktas fondo vienetų išpirkimas, jie greičiausiai net nebūtų sutikę savo pinigus investuoti į Estijos fondą.
„Bankas, vykdydamas savo sutartines prievoles klientams, nesielgė taip, kaip tokiomis aplinkybėmis turėjo elgtis profesionalus finansų tarpininkas“, – pabrėžė apeliacinės instancijos teismo teisėjai, palikę galioti anksčiau žemesnės instancijos teismo priimtą sprendimą.
Teisėjai taip pat konstatavo, kad savo pinigus investavę verslininkai, neturėdami pakankamai žinių ir patyrimo investavimo srityje, turėjo ir galėjo kreiptis į banką dėl visų galimų rizikų išsiaiškinimo, tačiau to nepadarę elgėsi nepakankamai rūpestingai, todėl banko atsakomybė sumažinta 50 procentų.
Bankas sprendimą skųs
Tuo metu SEB banko teisininkai teismui nurodė, kad neturi prisiimti atsakomybės dėl klientų prarastų pinigų.
„Manome, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog banko veiksmų neteisėtumas sietinas su netinkamai įvykdyta pareiga atskleisti su investavimu į fondo vienetus susijusią riziką ir pažeista pareiga atskleisti informaciją apie galimą interesų konfliktą, – teigiama teismui įteiktuose dokumentuose. – Tai, jog investicinis fondas gali susidurti su likvidumo problemomis, dėl kurių prekyba fondo vienetais gali būti sustabdyta ar nutraukta, nėra jokia specifinė rizika, kurią finansų tarpininkas turi atskirai nurodyti klientams. Teismų praktikoje pažymima, kad ši rizika yra būdinga visų fondų platinamiems investavimo vienetams ir šios rizikos suvokimas yra toks akivaizdus kaip savaime suprantamas dalykas yra nemokumo rizika versle.“
Pasak banko, vienas klientų, sudarydamas investicinio portfelio valdymo patikėjimo pagrindais sutartį, suteikė bankui teisę savarankiškai priimti sprendimus, t. y. sudaryti sandorius be išankstinio jo sutikimo.
„Todėl jei bankas neturi pareigos informuoti klientą apie ketinamas įsigyti konkrečias finansines priemones, tai akivaizdu, kad jam nekyla ir pareiga atskleisti su atitinkamu sandoriu susijusią investavimo riziką“, – teismą bandė įtikinti SEB teisininkai.
Jie taip pat pabrėžė, kad fondo veiklą prižiūrėjo Estijos vertybinių popierių rinkų priežiūros institucija, kuri turėjo viešai neprieinamos informacijos, tačiau vis tiek neidentifikavo fondo likvidumo problemų.
„Bankui negali būti keliamas didesnis atidumo ir profesionalumo standartas nei institucijai, kurios veiklos esmė ir paskirtis užtikrinti sąžiningą, skaidrų ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą bei užtikrinti investuotojų interesų apsaugą“, – dokumentuose teismui bankas nurodė, kad informaciją apie fondo vienetus klientams atskleidė taip, kaip tai būtų padaręs bet kuris kitas finansų tarpininkas.
„Tai, kad bankas neatskleidė klientams rizikos, jog fondo vienetų prekyba gali būti sustabdyta ar nutraukta, neturėjo įtakos ieškovų sprendimui įsigyti fondo vienetus, o komisinių mokėjimas bankui pagal platinimo sutartis, sudarytas su fondo valdytoju, yra visiškai nesusiję su fondo likvidumo problemomis, dėl kurių prekyba fondo vienetais buvo sustabdyta, o vėliau ir nutraukta“, – pabrėžė SEB bankas.
Bankui nepalankus teismo sprendimas įsiteisėjo, tačiau SEB atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė sako, kad šioje byloje taškas dar nėra padėtas.
„Byla nėra baigta ir ji yra susijusi su kliento duomenimis, todėl išsamiau jos komentuoti negalime, SEB bankas su Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu yra susipažinęs, tačiau su juo nesutinka, todėl teisės aktų nustatyta tvarka ketina jį skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui“, – DELFI nurodė banko atstovė.
