„Aš norėčiau matyti bendrą kontekstą su kitomis mokesčių iniciatyvomis, konkrečiai su mūsų iniciatyva dėl (žemdirbių – BNS) dyzelino. Būtų, manau, ne visiškai priimtina ir, ko gero, netgi kenksminga, jeigu ir toliau nedrįstume sumažinti lengvatos vienam iš sektorių, kuris ir taip negali skųstis lengvatų stoka, o tuo tarpu papildomai apmokestintume kitus du sektorius, kurie šiandien jokiomis ypatingomis privilegijomis ir lengvatomis nesinaudoja“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Nausėda.

Jis pripažino, kad bankų aktyvų ir prekybos tinklų apmokestinimas yra aktuali problema, tačiau sakė nenorintis kalbėti apie atskirus mokesčius „išpešant juos iš bendro konteksto“.

„Ir dabar pasigirsta kartais ganėtinai pagrįstos kritikos, kad mes kalbame apie atskirus mokesčių pasiūlymus nelabai susiedami juos su tuo, ką ketiname padaryti socialinės politikos srityje. Galbūt kartais specialiai šie klausimai yra atskiriami – va čia mokesčių, o čia pensijų, vaiko pinigų ir kitos iniciatyvos. Tai yra neteisinga, nes tada sugriūva visa logika ir nebesimato, dėl ko tos mokesčių iniciatyvos yra teikiamos“, – aiškino G. Nausėda.

„Jos yra teikiamos ne tam, kad mazochistiškai norima apmokestinti dar daugiau, o tam, kad būtų daugiau perskirstoma BVP per nacionalinį biudžetą ir mes turėtume tam tikras finansines prielaidas gerovės valstybei įgyvendinti“, – pridūrė jis.

Prezidentas pabrėžė, kad siūlymas mažinti akcizo lengvatą žemdirbių dyzelinui nėra puolimas prieš jų visuomenę.

„Mes tiesiog prašome atskirų visuomenės grupių prisijungti prie bendrų tikslų, nestovėti nuošalyje. Mes tikrai girdime tame tarpe ir žemdirbių balsą, mano patarėjau jau ne kartą susitiko su įvairių žemdirbių asociacijų atstovais, ieško kompromiso ir mes tikrai atsižvelgėme į jų reikalavimus. Pirminis pasiūlymas yra pakoreguotas – 50 proc. žymėto dyzelino lengvatos sumažino pasiūlymas virto 20 proc. sumažinimu“, – tvirtino G. Nausėda.

„Mus įgalino ir paskatino tai padaryti Vyriausybės sprendimas dalį šitos problemos spręsti per kvotų reguliavimo klausimą. Galima sakyti, kad šitoje vietoje atsižvelgta į visų pusių interesus. Tikimės žemdirbių supratimo“, – pridūrė jis.

Prezidentūra akcizą žemdirbių dyzelinui siūlo didinti nuo 56 iki 146 eurų už 1 tūkst. litrų – tai leistų į valstybės biudžetą 2020 metas papildomai gauti 17 mln. eurų pajamų. Papildomos biudžeto pajamos apskaičiuotos į jas neįtraukiant Finansų ministerijos siūlomo akcizo dyzelinui didinimui įtakos.

Ministerija dyzelinio standartinį akcizą siūlo didinti 25 eurais iki 372 eurų, o žemdirbių dyzelino – taip pat 25 eurais iki 81 euro už 1 tūkst. litų. Tai leistų biudžeto pajamas padidinti atitinkamai 24 mln. ir 6,5 mln. eurų.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Zbignevas Jedinskis siūlo apmokestinti didesnį kaip 300 mln. eurų vertės bankų, unijų bei kitų paskolų teikimo bendrovių turtą. Jis siūlo šį turtą apmokestinti 0,03 proc. mėnesio tarifu ir tikisi kad valstybės biudžetas per metus galėtų gauti apie 60 mln. eurų pajamų.

Valdančiųjų „valstiečių“ atstovai nuo 2020 metų taip pat siūlo įvesti naują prekybos mokestį. 1 proc. mokestis būtų mokamas nuo didesnės kaip 2 mln. eurų mėnesio apyvartos (be PVM), tai biudžeto pajamas per metus turėtų padidinti apie 31,9 mln. eurų per metus.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (21)