Kam parūpo politikai?
Panoręs SEB banke atsidaryti sąskaitą klaipėdietis buvo gerokai nustebintas ne tik klausimų gausos, bet ir jų pobūdžio. Kai kurie iš klausimų jam pasirodė daugiau negu keisti.
Po klausimo apie darbovietę ir uždirbamas pajamas sekė kitas: „Ar turite giminėje politikų?“. Kai 36 metų vyras banko vadybininko pasiteiravo, kodėl viso to klausiama, išgirdo, jog tai viso labo tėra formalumas.
Kiek anksčiau ir kituose bankuose sąskaitas atsidarydavęs vyras tokio neįprasto pasiteiravimo nesulaukdavo. Tad jis svarstė, ar toks klausimas anketoje neatsirado po dviejų bankų griūties.
„O jei būčiau atsakęs, kad turiu giminių, dalyvaujančių politikoje, būčiau likęs be sąskaitos?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
Atsidarant sąskaitą jam nepriimtinas pasirodė ir klausimas apie gaunamas pajamas. Naujajam klientui susidarė įspūdis, kad bankas pernelyg kišasi į asmeninį žmogaus gyvenimą.
Šis klaipėdietis nėra vienintelis, kuriam įvairių spėlionių sukėlė banke užduodami klausimai.
Saugosi ir teroristų
Kaip paaiškino SEB banko grupės atstovas Arvydas Žilinskas, klausimas apie politikus giminėje klientui užduodamas vadovaujantis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu.
„Šiuo atveju mes esame viena iš grandžių, vykdančių šį įstatymą“, – pridūrė jis.
Mat atėjus laikui atsakingos institucijos banko gali pasiteirauti, ar atidarydamas sąskaitą naujam klientui viską apie jį išsiaiškino nuo pat pradžių.
Tad norint kuo geriau pažinti klientą užduodama ir daugiau klausimų, iš pažiūros ne visai būtinų ar susijusių su sąskaitos atidarymu.
Esą šiuos duomenis bankas kaupia sau, kad prireikus galėtų pasižiūrėti kliento anketą.
Pritrūko iki 100 proc.
A.Žilinskas atkreipė dėmesį, kad kliento pildomoje anketoje yra pastaba, jog šie duomenys renkami vadovaujantis Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymo nuostatomis.
Banko atstovas pabrėžė, kad jeigu žmogui vis tiek kyla klausimų, jis iškart turi gauti ir atsakymus.
Paminėjus, kad užuot paaiškinęs vadybininkas atsakęs, jog tai tesąs formalumas, A.Žilinskas sutiko, kad darbuotojas ne visu šimtu procentų atliko savo darbą.
„Čia greičiausiai suveikė žmogiškasis faktorius“, – saviškį gynė banko atstovas.
Nors jis pripažino, kad yra dalis tiesos dėl klausimo formalumo, tačiau, nepaisant to, klientui būtina iškart išsklaidyti visus neaiškumus.
Nori pažinti klientą
A.Žilinskas mano, kad klausimas apie giminėje esančius politikus turėtų būti užduodamas ir kituose bankuose. Tačiau sakė negalįs atsakyti už kitus.
SEB atstovas ne pirmą kartą sulaukia pasiteiravimų iš sunerimusių klientų, ar bankas ne per daug klausinėja ir kišasi į žmonių gyvenimą.
„Norime kuo daugiau išsiaiškinti apie savo klientą“, – dar kartą paminėjo A.Žilinskas.
Bankai nesavavaliauja
Lietuvos banko Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Mindaugas Milieška paaiškino, kad tiek Lietuvos Respublikos įstatymais, tiek Lietuvos banko teisės aktais yra nustatyti tam tikri reikalavimai, kuriuos vykdydami bankai, prieš teikdami paslaugas klientams ir vėliau, privalo iš jų reikalauti ir gauti tam tikrą informaciją.
Vienas tokių reikalavimų yra numatytas beveik prieš penkerius metus priimtame Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme bei jį įgyvendinančiuose teisės aktuose, taip pat Finansų įstaigų įstatyme.
Šiuo reikalavimu siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 11 straipsnyje nurodyti atvejai, kada atliekamas sustiprintas kliento tapatybės nustatymas, tarp jų – ir tada, „kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis“.
Įstatyme paaiškintos ir sąvokos: „Politikoje dalyvaujantys fiziniai asmenys – užsienio valstybių piliečiai, kuriems yra arba buvo patikėtos svarbios viešosios pareigos, ir tų piliečių artimieji šeimos nariai arba artimi pagalbininkai“.
Kaip artimi šeimos nariai nurodomi sutuoktinis, asmuo, su kuriuo registruota partnerystė (sugyventinis), tėvai, broliai, seserys, seneliai, vaikaičiai, vaikai ir vaikų sutuoktiniai, vaikų sugyventiniai.
Faktai
Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą žmogaus duomenų tvarkymas galimas:
bankuose ir kitose kredito įstaigose bei finansų įmonėse, kurios verčiasi kreditine ir (ar) finansine veikla
visuomenės informavimo priemonėse
socialinių paslaugų teikėjams, atliekant savo funkcijas socialinio draudimo ir kitais socialinės globos tikslais
sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams
institucijoms, atliekančioms mokslinius medicininius tyrimus, mokslinius tyrimus
rinkimų, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos tikslais
statistikos tikslais, kai atliekami statistiniai tyrimai
tiesioginės rinkodaros tikslais
telekomunikacijų srityje
Už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją atsakingos institucijos
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos bankas
Muitinės departamentas
Kultūros paveldo departamentas
Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija
Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija
Valstybinė lošimų priežiūros komisija
Notarų rūmai
Auditorių rūmai
Lietuvos antstolių rūmai
Lietuvos prabavimo rūmai
Lietuvos advokatūra
