Lietuvos bankas skaičiuoja, kad artimiausiomis dienomis šalies bankai perves pirmąją šio mokesčio įmoką – daugiau nei 50 mln. Eur.
„Dėl išskirtinių aplinkybių netikėtai ir sparčiai išaugus dalies bankų pelnui, įvertinome šio sektoriaus padėtį, tvarumą, atsparumą iššūkiams ir prognozes. Pasiūlėme priemonių paketą, kaip be neigiamo poveikio finansiniam stabilumui šalies bankai galėtų prisidėti prie visuomenės poreikių. Matome, kad priemonės pasiteisina – bankai solidariai ir reikšmingai prisideda prie šalies gynybos finansavimo. Taip pat reikšmingai išaugo terminuotųjų indėlių sumos, buvo atnaujintas taupymo lakštų platinimas“, – sako Simonas Krėpšta, Lietuvos banko valdybos narys.
Pokyčiai įnašo skaičiavimo sistemoje
„Luminor“ – pirmasis iš visų bankų pranešė, kiek mokės solidarumo įnašo. Pirmoji įmoka į valstybės biudžetą turėjo siekti 7 milijonus eurų, iki kol mokesčių inspekcija nepaskelbė, kad bankų mokestį skaičiuos kitaip.
„Pirmas mokėjimas yra jau šį ketvirtadienį, rugpjūčio 31 dieną ir šiai dienai turime penktą mokesčių inspekcijos išaiškinimą“, – teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Kaip iš tikrųjų bankų mokestis skaičiuosis mokesčių inspekcija patvirtino praėjusį ketvirtadienį, tai yra likus savaitei iki įmokos. Kaip teigė, tą darė pačių bankininkų prašymu.
„Privertė mus dar kartą įvertinti tuos klausimus, sistemiškai pažvelgti į įstatymą, jo tikslus ir sistemiškai įvertinti nuostatas, dėl ko patikslinome sąvokų traktavimą ir tai turėjo įtakos įnašo bazei“, – aiškino VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė atskleidė, kokie skaičiavimo pokyčiai buvo įvesti.
„Lizingas buvo įtraukiamas į naują kreditavimą, o dabar pasikeitė – lizingas neįtraukiamas, faktoringas neįtraukiamas, obligacijos neįtraukiamos. Tai yra esminiai pasikeitimai“, – teigė E. Čipkutė.
Bankai – nepatenkinti
Bankai jau buvo susiplanavę, kiek mokės, o dabar solidarumo įnašą teks skaičiuoti iš naujo. Kiek tiksliai kiekvienas bankas turės pervesti – esą dar neaišku.
„Tas paskutinis pakeitimas padidins tuos mokestinius įsipareigojimus“, – teigė E. Čipkutė.
Solidarumo įnašą bankai mokės dalimis – kas tris mėnesius avansą, o metinį įnašą turės sumokėti birželio 15-ąją. Inspekcija pirmajam avansui daugiau laiko neduos.
„Bankai sumokės įnašą rugpjūčio 31 dieną, tačiau, jeigu atlikus perskaičiavimus reikės patikslinti deklaraciją, jie tą padarys per mėnesį, o mokesčių administratorius jokių papildomų sankcijų dėl to netaikys“, – teigė R. Virvilienė.
Laikinojo solidarumo įnašo mokėtojai mėnesį bus atleisti nuo delspinigių
Su Lietuvos bankų asociacija (LBA) pirmadienį pakoreguotas taisykles aptarusi VMI su sektoriaus atstovais sutarė nekeisti pirmojo įnašo mokėjimo termino (rugpjūčio 31 d.). Tačiau dar kartą patvirtinta, kad mėnesį nebus taikomos jokios papildomos sankcijos.
„Siekdami teisingo įstatymo įgyvendinimo, sutarėme, kad įnašo mokėtojai, deklaruos ir sumokės avansinį įnašą įstatymo nustatytu terminu, t. y. rugpjūčio 31 d., tačiau jei dėl patikslinto VMI išaiškinimo perskaičiavus avansinį įnašą reikės patikslinti deklaraciją, įnašo mokėtojai tai padaryti galės per vieną mėnesį laiko, per kurį patikslinus deklaraciją jie nebus finansiškai baudžiami – bus atleisti nuo delspinigių“, – Eltai antradienį komentavo VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė.
Vyriausybė apsiskaičiavo
Valdžia viliasi, kad šiemet bankai biudžetui atiduos bent 100 milijonų eurų pelno. Bankų asociacijos manymu, Vyriausybė apsiskaičiavo prognozuodama ir dabar bando bet kokiais būdais surinkti daugiau pinigų. Finansų ministerija situacijos nekomentuoja.
„Į šitokią situaciją atveda skubotas įstatymų priėmimas, kada labai mažai tariamasi tiek su įtraukiamomis pusėmis, tiek su mokesčių inspekcija, tiek su tais, į ką orientuotas įstatymas, jis priimamas kažkur, uždarose erdvėse ir po to jau žmonės turi realiame gyvenime tai įgyvendinti“, – įžvalgomis dalijosi mokesčių ekspertė Asta Dagilė.
Bankai sulaukė specialaus solidarumo mokesčio dėl savo rekordinių pelnų, kuriuos lėmė smarkiai padidėjusios palūkanos – paskolų kaina išaugo, o skolintojai vengė mokėti už indėlius daugiau. Tačiau net ir keli šimtai milijonų mokesčio per kelis metus opozicijai atrodo per mažai, palyginti su milijardiniu, o gal net ir pusantro milijardo eurų sieksiančiu bankų pelnu per šiuos metus.
„Solidarumo mokestis, kuris yra laikinas beje, jis turėjo būti didesnis, nes, noriu priminti, kad ta formulė, kurią priėmė Finansų ministerija, Vyriausybė, yra tokia kompromisinė formulė, kurią pasiekė Vyriausybė, diskusijose su komerciniais bankais“, – teigė Seimo narys (DP) Andrius Mazuronis.
Bankų mokestį turi Ispanija, Vengrija, Čekija, o Vokietija – apie tai diskutavo, bet, galiausiai, idėjos atsisakė. Italija siekė įvesti 40 procentų vienkartinį mokestį pelnui iš palūkanų, bet, po akcijų nuosmukio, Vyriausybė išsigando ir mokestį sumažino 5 kartus.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
