„Coface“ ekspertų vertinimu, geresni transporto sektoriaus įverčiai daugiausia susiję su Kinijos ekonomikos bei pasaulinio turizmo atsigavimu, taip pat – su sprendimais viešojoje politikoje, pvz., prioritetiniu dėmesiu geležinkelių eismui Vokietijoje. Tačiau bendra transporto sektoriaus rizika išlieka labai aukšta dėl didelių energijos sąnaudų ir vis dar priešpandeminio lygio nepasiekusios paklausos.
„Coface Baltics“ vadovas Mindaugas Sventickas atkreipia dėmesį, kad pasauliniame transporto sektoriuje būtent oro susisiekimas tapo labiausiai nuo pandemijos nukentėjusia veikla, kuri dabar sparčiai atsigauna.
Situacijos pokytį lėmė nuo 2021 m. II pusmečio palaipsniui atsigaunanti ekonomika, kuriai nemažos įtakos turėjo Japonijos (2022 m. pabaigoje) ir Kinijos (2023 m. pradžioje) atvėrimas, palengvinantis keliavimo sąlygas tarptautiniams turistams.
„Coface“ tyrime pastebima, kad nors komercinių skrydžių skaičius išaugo ir dabar netgi viršija priešpandeminį lygį, vis dėlto keleivių vietų užimtumo rodikliai išlieka mažesni. Pavyzdžiui, Azijos ir Ramiojo vandenyno regione 2023 m. balandį, palyginti su praėjusių metų balandžiu, bendras keleivių srautas padidėjo 171 proc., ypač Kinijos dėka. Nepaisant didelio augimo, paklausa šiame regione vis dar išlieka mažesnė nei 2019 m. (-18 proc. 2023 m. balandžio mėn., palyginti su 2019 m. balandžio mėn.).
Naujų „Airbus“ ir „Boeing“ orlaivių užsakymų daugėja: siekia skraidyti ekologiškiau ir taupyti degalus
Vakarų Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose bendrovės „Airbus“ ir „Boeing“ taip pat pastebėjo orlaivių užsakymų skaičiaus augimą – 2022 m. jis siekė 774 „Boeing“ ir 820 „Airbus“ orlaivių. 2022 m. Paryžiaus aviacijos parodoje buvo paskelbta daug naujų užsakymų: „Air IndiGo“ užsakė 500 A320 orlaivių, o „Air India“ – 250 „Airbus“ bei 220 „Boeing“ orlaivių.
Pasak „Coface“ ekspertų, toks aviacijos ir kosmoso pramonės pagreitis paskatino sprendimą pagerinti kai kurių šalių, pvz., Prancūzijos, transporto sektoriaus rizikos vertinimą.
Daugelis „Airbus“ gamybos procesų vykdoma Prancūzijoje, o gamybos vietos pasiskirsčiusios Vokietijoje, Ispanijoje bei Jungtinėje Karalystėje. Tai turėjo įtakos geresniam transporto sektoriaus įverčiui visoje Vakarų Europoje.
„Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad pagrindiniai oro susisiekimo pramonės dalyviai laikosi strategijos, kurioje atsižvelgiama į aplinkosaugos problemas. Viena vertus, tai motyvuoja gamintojus diegti naujoves, kad būtų kuriami „švaresni“ orlaiviai. Kita vertus, tai skatina oro transporto bendroves atnaujinti savo orlaivių parkus, kad jie sunaudotų mažiau energijos“, – komentuoja M. Sventickas.
Krovinių gabenimas jūra mažėja beveik trečdaliu
Kitokia padėtis yra jūrų transporto srityje, kur po dvejų išskirtinių metų veikla šiek tiek lėtėja. Mažėjantys jūrų krovinių vežimo tarifai, didelės energijos sąnaudos ir stagfliacija neigiamai veikia jūrų vežėjų finansinius rezultatus. Bendrovių „Maersk“ ir „CMA CGM“ pajamos 2023 m. I ketv., palyginti su praėjusių metų I ketv., sumažėjo atitinkamai 26 proc. ir 30 proc., nors jos išlieka gerokai didesnės nei 2019 m. I ketv.
Šis pajamų sumažėjimas pirmiausia susijęs su kainų poveikiu (frachto tarifų kritimu), o apimtys sumažėjo ne tiek daug – 2023 m. sausio–balandžio mėn. konteinerių pervežimo indeksas per metus sumažėjo 3 proc. Šis apimčių sumažėjimas iš dalies perkeliamas geležinkelių ir automobilių kelių transportui, kuris pirmiausia naudojamas kroviniams iš uostų gabenti.
Keleivių pervežimai Baltijos šalyse dar nepasiekė priešpandeminio lygio
Analizuojant 2019–2023 m. oro keleivių pervežimus Baltijos šalyse, didžiausias keleivių srautas tradiciškai pastebimas kiekvienų metų III ketv. Po pandemijos oro keleivių skaičius Baltijos šalyse nors ir pamažu auga, tačiau nė vienoje valstybėje dar nepasiekė 2019 m. fiksuotų rodiklių. Pvz., 2019 m. III ketv. Oro keleivių skaičius Estijoje siekė 954 tūkst., Latvijoje – 2299 tūkst., Lietuvoje – 1821 tūkst. Tokiu pačiu laikotarpiu pernai (2022 m. III ketv.) šie rodikliai atitinkamai siekė 841 tūkst. (88 proc.), 1711 tūkst. (71 proc.) bei 1677 tūkst. (92 proc.).
„Eurostat“ ir „Coface“ duomenimis, iš viso Baltijos šalyse oro keliu 2022 m. buvo pervežta 13434 keleivių, kai 2021 m. šis skaičius siekė 6094, 2020 m. – 4657, o priešpandeminiais 2019 m. – 17548.
Kiek geresnė situacija keleivių pervežime geležinkeliais. Pvz., 2019 m. III ketv. keleivių skaičius Estijoje siekė 2105 tūkst., Latvijoje – 5256 tūkst., Lietuvoje – 1287 tūkst. Tokiu pačiu laikotarpiu pernai šie skaičiai atitinkamai sudarė 1837 tūkst. (87 proc.), 4835 tūkst. (92 proc.) bei 1292 tūkst. (100 proc.). Iš viso geležinkeliais Baltijos šalyse 2022 m. buvo pervežti 27289 keleiviai, kai 2021 m. šis skaičius siekė 21069, 2020 m. – 22085, o 2019 m. – 31986. Š. m. I ketv. šis rodiklis Baltijos šalyse sudarė 6485.
M. Sventickas pastebi, kad iš kitų Baltijos šalių Lietuvos transporto sektorių išskiria optimistiškesnės įmonių prognozės 2023 metams: „Nors Lietuvos transporto sektoriaus situacija šių metų pirmąjį ketvirtį buvo pablogėjusi, tačiau nuo antrojo ketvirčio pastebime pozityvių tendencijų – stabilizavosi krovinių gabenimas jūrų ir vandens keliais, beveik į priešpandeminį lygį grįžo krovinių pervežimas sausumos keliais. Nuo š. m. vasario Lietuvoje transporto įmonių prognozės tapo stabilesnės, kai prieš tai keletą mėnesių jos tik blogėjo.“
„Creditinfo“: Lietuvos transporto įmonių optimizmas – gera žinia beveik 200 tūkst. šio sektoriaus darbuotojų
2022 m. duomenimis, Lietuvoje transporto ir saugojimo sektorius sugeneravo 11,2 proc. šalies BVP – tai yra 2,6 karto daugiau nei vidutiniškai kitose ES šalyse. Iš viso Lietuvoje šiuo metu veikia 8568 transporto ir logistikos įmonės, kuriose dirba 171,3 tūkst. darbuotojų, t. y. ketvirtadaliu daugiau nei 2019 m.
Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka atkreipia dėmesį, kad didžiąją dalį (72 proc.) transporto sektoriaus įmonių Lietuvoje sudaro krovinių gabenimo sausumos keliais atstovai. Š. m. liepos mėn. duomenimis, iš 8568 Lietuvoje registruotų transporto įmonių net 6195 nurodo, kad jų pagrindinė veikla – krovinių gabenimas sausumos keliais.
Transportas sudaro virš 55 proc. visų Lietuvos eksportuojamų paslaugų. Oro skrydžių ir transportavimo vandens keliais bendrovių skaičius atitinkamai siekia 21 ir 37; 2233 sektoriaus įmonės teikia saugojimo ir su transporto paslaugomis susijusią veiklą, 82 įmonės teikia pašto ir kurjerių paslaugas.
„Pandemijos metu dėl keliavimo ribojimų, pasikeitusios prekių paklausos, o vėliau – prasidėjusio kuro kainų augimo buvo padidėjęs ir Lietuvos transporto bendrovių rizikingumas, – pasakoja J. Rojaka. – 2022 m. buvo smarkiai išaugęs transporto sektoriaus bendrovių bankrotų skaičius, kuris šiemet pradėjo stabilizuotis. Š. m. pirmąjį pusmetį transporto sektoriaus bankrotai sudarė tik 6 proc. visų įmonių bankrotų, tuo tarpu prekybos įmonių bankrotai sudarė 24 proc., statybų sektoriaus – 20 proc. Iš viso nuo metų pradžios bankrutavo 35 transporto paslaugas teikiančios bendrovės, kai pernai tokiu pačiu laikotarpiu bankroto procedūra buvo pradėta 50 sektoriaus įmonių.“
J. Rojaka teigia, kad nors transporto įmonių bankrotų skaičius sumažėjo, šiek tiek sulėtėjo naujų įmonių kūrimasis – pernai, nepaisant bankrotų, aktyviai registravosi naujos įmonės, o per keturis šių metų mėnesius šis skaičius susitraukė 2 proc. Kredito biuro atstovės teigimu, transporto bendrovės pradėjo daugiau skolintis, o vidutinė bendrovės skola išaugo apie 35 proc.
Taip pat yra mažesnis skaičius žemos bankroto rizikos bendrovių – 58,1 proc., kai bendras Lietuvos verslo vertinimas yra 69,5 proc. Transporto sektoriaus įmonių, patiriančių finansinių sunkumų dalis 2022 m. yra mažesnė nei šalies vidurkis ir sudaro 13,2 proc. (viso ūkio – 17,6 proc.).
„Lėtėjant vidaus vartojimui Europos Sąjungoje, transporto paslaugų tiekėjai ir šiemet susiduria su iššūkiais: dėl ribotos paklausos konkurencija sektoriuje didėja, o paslaugų įkainiai traukiasi. Itin ryškus kritimas buvo pastebimas transportavime vandeniu: „Baltic Dry“ indeksas per metus susitraukė 57 proc., o šiemet panašios tendencijos fiksuojamos ir transportavime keliais, – aiškina J. Rojaka. – Iš visų sektoriaus atstovų šiuo momentu geriausias trumpalaikes perspektyvas turi oro bendrovės, kurios atkakliai augina tiek skrydžių skaičių, tiek stengiasi atstatyti per pandemiją prarastas pajamas.
Laipsniškai lėtėjant infliacijai ir stabilizuojantis paklausai sausumos ir transportavimo vandeniu bendrovių situacija turi gerėti kitais metais.“
