aA
Vis lankstesnis darbo laikas, vis sunkiau rasti darbuotojų, vis dar nepakankamas darbdavių dėmesys vyresniems darbo rinkos dalyviams. Šias ir kitas įžvalgas pateikia Lietuvos, Latvijos ir Estijos specialistų paieškos portalų atstovai.
Baltijos šalių darbo rinkos koronaviruso metu – kas pakito ir kokių darbuotojų poreikis išaugo
© DELFI / Andrius Ufartas

„Pasižiūrėjus į kamščius Vilniaus gatvėse tuo metu, kai paprastai važiuojama ir grįžtama į darbą, ar į gausybę apšviestų langų verslo centruose, ne vienam gali atrodyti, kad Lietuvos darbo rinka pilna apimtimi jau sugrįžo į priešpandeminius laikus. Kad biurus dar anksti laidoti, byloja ir Google mobilumo statistika, – sako CVMarket.lt marketingo vadovė Raimonda Tatarėlytė, – tačiau darbo rinkos specialistai, matantys ją iš vidaus, vieningai sutinka, kad joje įvyko tikrai nemaža pasikeitimų.“

Kaip rašoma pranešime, visų pirma, pastaruoju metu itin išaugęs darbo skelbimų skaičius. Darbdaviai, kurie dėl karantino buvo sustabdę darbuotojų paieškas, masiškai pildo kolektyvus. Viešbučiai, maitinimas, turizmas vėl bando didinti apsukas, o tam reikia, kad kas nors užpildytų per karantinus ištuštėjusias darbo vietas.

Bijo naujo karantino

Tuo tarpu darbo ieškantieji tapo atsargesni ir jų kandidatavimas neišaugo taip stipriai, kaip darbo skelbimų skaičius. Tą lemia ne viena priežastis: dalis darbuotojų, kurie dirbo karantinui mažiau atspariuose sektoriuose, tokiuose kaip aptarnavimo, maitinimo, turizmo veikla, susirado darbus kitur ir nenoriai grįžta atgal, nes nėra užtikrinti, ar vėl neištiks karantinas ir vėl neteks ieškotis naujo darbo.

Kaip pastebi Latvijoje veikiančio CVMarket.lv marketingo vadovas Kristaps Kolosovs, tai reiškia, kad potencialiai labiausiai nukentėję sektoriai prarado išėjusiųjų kompetenciją ir patirtį, kas be abejonės atsilieps ir makrolygiu. Verta prisiminti, kad Latvija jau įsivedė naują karantiną, o besipučiantys susirgusiųjų skaičiai Lietuvoje irgi nenuteikia optimistiškai.

Taip pat ir jauni darbuotojai, studentai, kurie rudenį plūstelėdavo į didžiuosius miestus ir dažniausia užpildydavo būtent aptarnavimo, maitinimo, pardavimo pozicijas, darbus renkasi atsargiau, nes vėlgi, prisibijo galimo karantino, arba dalis nepersikėlė į didmiesčius, nes mokosi nuotoliniu būdu, tad vietos aptarnavimo verslams yra nepasiekiami; kita grupė – tai šiuo metu dirbantys specialistai, kurie paprastai kas 2-3 metus keisdavo darbus, aktyviai judėdavo tarp įmonių ieškodami geresnių sąlygų ar aukštesnio atlyginimo, pastaruoju metu į darbo keitimą žiūri konservatyviau, nes dažniau nori likti saugioje darbovietėje, kuri, pavyzdžiui, karantino metu išsaugojo savo kolektyvą.

Tad situaciją rinkoje galima apibūdinti dviem žodžiais „darbuotojų trūkumas“, ne vienas darbdavys netgi pridurtų „didelis“. Tą stebime visame pasaulyje, nesame išskirtiniai.

Darbo rinką veikia ir kiti faktoriai, pvz. elektroninės komercijos stiprėjimas, skaitmenizacija, robotų, automatų diegimas. Tik, deja, dažniausiai tai vyksta ne tose srityse, kur egzistuoja didžiausias dirbančiųjų trūkumas, be to, ir elektroninės parduotuvėse – net tokiose milžiniškose kaip „Amazon“ – nemažai darbų (prekių surinkimas, pristatymas) turi atlikti žmonės, o ne mašinos.

Tačiau kaip sako Estijoje veikiančio specialistų paieškos portalo CVKeskus.ee marketingo vadovas Henry Auväärt, „būtent darbai elektroninės komercijos srityje susilaukia daugiausiai gyvenimo aprašymų.“

Baltijos šalių darbo rinkos koronaviruso metu – kas pakito ir kokių darbuotojų poreikis išaugo
© Shutterstock

Darbo rinkos žvaigždės vis tos pačios

Šalia darbuotojų deficito beveik nesikeičia ir labiausiai ieškomos darbuotojų pozicijos. Kaip ir anksčiau populiarūs įvairūs gamybos ir sandėliavimo srities darbai, tradiciškai nemažai ieškoma tokių specialybių, kuriose visada yra nemaža rotacija – tai pardavėjai, kasininkai, salės darbuotojai, įvairūs vadybininkai, skambučių centrų darbuotojai. Intensyviai ieškoma įvairių statybos specialistų, statybos ar darbų vadovų tiek darbui Lietuvoje, tiek užsienyje.

Išaugo ar sustiprėjo IT sferos specialistų, skaitmeninės rinkodaros specialistų, web puslapių administratorių ir kitų specialistų paieškos – visos pozicijos, kurios yra susijusios su internetine prekyba. Taip yra dėl to, jog po karantino ši sritis stipriai išsiplėtė, nemažai prekybos įmonių perėjo į virtualią erdvę.

Šiokia tokia naujiena – dėl epideminės situacijos susidaręs vairuotojų bei kitų darbininkų trūkumas, kuriuos anksčiau darbdaviai atsiveždavo iš kitų šalių. Intensyviai ieškomi aptarnavimo, maitinimo, viešbučių srities darbuotojai, vietoje pasitraukusių ar atleistų karantino metu.

Kaimyninėje Latvijoje labiausiai dairomasi sandėlio darbuotojų, taip pat dirbančių prie gamybinių linijų. Nors, kaip sako CVMarket.lv atstovas, „labiausiai juntamas pasiskiepijusių darbuotojų poreikis, mat Latvijoje galioja dideli apribojimai aptarnavimo sektoriams“. Estijoje itin paklausūs aukštos kvalifikacijos darbininkai, ypač tie, kas išliktų lojalūs darbdaviui bent jau metus. Pasiruošti tokius darbuotojus darbo vietoje problematiška, nes reikalinga ilgalaikė patirtis ir puikūs įgūdžiai.

Kita deficitinė prekė – IT specialistai. Anot Estijos darbo paieškos portalo atstovų, nėra nė vienos estiškos IT kompanijos, kuri šiuo metu neieškotų kokio nors specialisto. Taip pat su dideliais sunkumais susiduria tie, kas nori įdarbinti švietimo ar sveikatos apsaugos darbuotojus.

Deja, darbuotojų trūkumo nelabai padeda spręsti darbo jėga iš užsienio. CVMarket.lt atstovės žodžiais, svetimšalių, ieškančių darbo Lietuvoje, skaičius niekada nebuvo labai didelis.

„Pasitaiko vienas kitas, tačiau kažkokio didelio pokyčio nepastebime,“ – sako R.Tatarėlytė.

Kolegei pritaria Latvijos darbo rinkos specialistas. Estijoje padėtis kiek kita, mat ši šalis užsienyje jau garsėja kaip IT lyderė, tad daugelyje į vienaragius besiveržiančių ir to jau pasiekusių startuolių darbuojasi IT talentai iš užsienio. Kitiems užsieniečiams, kurie neturi IT įgūdžių, Baltijos šalyse dažniausiai siūlomas maisto ar kitų prekių pristatymo darbas.

Vyresni dirbantieji – vis dar nepaklausūs

Nors darbdaviai jau kone desperatiškai ieško taip trūkstamų darbuotojų ir net pasiruošę juos apmokyti, vyresni nei 45 metų dirbantieji vis dar sunkai įsipaišo į dabartinę darbo rinką. Anot CVMarket.lt atstovės, lyginant su 2019 m. pokyčių nelabai yra. Galbūt kartelė kažkiek kilstelėjo, tačiau iš esmės patys populiariausi darbuotojai vis tiek lieka 25-45 m. amžiaus.

Aišku, ar darbdavys atkreips dėmesį į vyresnį pretendentą, daug priklauso nuo norimos užpildyti pozicijos ir reikiamos patirties. Panaši padėtis ir Latvijoje. K.Kolosovs mano, kad vyresnis darbuotojų amžius be reikalo stigmatizuojamas, per mažai pastangų skiriama jų įgūdžių tobulinimui, kad neatsiliktų nuo gyvenimo. Iš kitos pusės, kaip mano Latvijos atstovas, neblogų šansų vyresniems darbuotojams siūlo itin sugriežtėję vakcinacijos reikalavimai.

Kaip sako R.Tatarėlytė, Lietuvoje jauni specialistai labiau nori dirbti iš namų ar bent jau kombinuoto „namai-biuras“ darbo režimo, tad ir čia vyresni dirbantieji, pripratę eiti į darbą, kaip ir turėtų atrodyti patraukliau. Tiesa, kaip nurodo CVKeskus.ee atstovas, Estijoje nuotolinis darbas jau yra tapęs vienu iš pagrindinių privalumų, tad dažniausiai ieškoma būtent tokių darbų, kuriuos galima būtų nesunkiai dirbti nuotoliu.

Baltijos šalių darbo rinkos koronaviruso metu – kas pakito ir kokių darbuotojų poreikis išaugo
© DELFI / Andrius Ufartas

Kai nėra žuvies, ir vėžys – žuvis

Kaip pastebi CVMarket.lt atstovė, bendrai paėmus, vis rečiau akcentuojamas išsilavinimas, dėmesys labiau kreipiamas į darbinę patirtį, asmeninius gebėjimus, mokamas kalbas. Taip pat labai svarbios tampa asmeninės darbuotojo savybės. Patys skelbimai konkretėja, dažnas darbdavys (ypač iš tų sričių, kur darbuotojų badas didžiausias) stipriau pagalvoja, ko iš tikrųjų reikia iš darbuotojo, kokios žinios ar įgūdžiai tikrai bus reikalingi darbe. Taip pat daugėja skelbimų (kalba eina apie paprastesnius darbus), kur darbdaviai siūlo apmokyti darbuotojus, kur kviečiami žmonės, neturintys patirties konkrečioje srityje. Panaši situacija ir Latvijoje.

Anot K.Kolosovs vyksta konkurencija dėl norimo darbuotojo, tad jeigu ilgai rinksies, kabinėsies, tiesiog liksi be darbo jėgos. Estijoje per dvejus metus siūlomas atlyginimas išaugo 13 proc., vis daugiau darbdavių ketina taikyti hibridinį darbą ir po pandemijos, taip pat sutinka, kad darbuotojai mokytųsi neatsitraukdami nuo darbo tokiu būdu įgydami reikiamą kvalifikaciją. Henry Auväärt taip pat mini ir didelį neatitikimą tarp rinkoje esamų ir rinkos pageidaujamų įgūdžių, kas didelė problema ir pas mus Lietuvoje, ir pas kaimynus latvius.

„Pastebime, jog darbuotojai nori dirbti iš namų, taigi atstumas tarp darbuotojo ir darbdavio neretai jau nėra kliūtis įdarbinimui, – pastebi R.Tatarėlytė, – taip pat darbdaviai, jei darbui atlikti nereikia būti ceche, biure, ar, tarkim, parduotuvėje, neretai siūlo dalinį arba pilną darbą nuotoliniu būdu. Kai kurios prekybos įmonės, kurioms trūksta darbuotojų (kasininkų, salės darbuotojų ir kt.), apsiima darbuotojus vežioti iš kitų miestų ar miestelių, arba suteikia gyvenamąjį būstą ir pan. Pačiuose skelbimuose neteko matyti, kad darbdaviai reikalautų skiepo ar galimybių paso turėjimo. Tačiau yra darbdavių, kurie pažymi, jog testavimą kompensuoja pati įmonė, žmogui nereikia susimokėti, jeigu jis yra neskiepytas ir turi testuotis. Taip pat atsiranda vienas kitas CV (dažniau darbininkų), kuriuose patys darbo ieškantieji nurodo, jog yra pilnai pasiskiepiję.“

CV – išskirtiniai ir standartiniai

„Kadangi pastaruoju metu nemažai CV yra sukuriama darbo portalų sistemose, jų išvaizda ar turinys nedaug kuo skiriasi. Nebent, jei pretenduojama į išskirtinę poziciją, kurioje reikia parodyti savo kūrybiškumą ar originalumą, tuomet pasitaiko ir tikrai itin originalių, netikėtų gyvenimo aprašymų. Latvijos specialistų paieškos portalo patirtis kiek kitokia.

„Atvirai kalbant, matome kur kas didesnę CV įvairovę nei bet kada anksčiau, – sako Kristaps Kolosovs, – be to, žmonės vis noriau kaip savo CV pateikia nuorodą į socialinius tinklus, paprastai LinkedIn. Tiesa, populiaru pildyti savo CV ir darbo paieškos portaluose.“

O štai Estijoje nugalėjo pragmatinis požiūris – kam gaišti brangų laiką kuriant nestandartinį CV, jei galima susidėlioti savo gyvenimo aprašymą iš plytelių, pateikiamų darbo skelbimų svetainėse.

Darbo pokalbis per Zoom

„Šiuo metu darbuotojų atrankos vykdomos kombinuotai, – sako CVMarket.lt atstovė, – pradiniai interviu dažniausiai vyksta nuotoliniu būdu, o jau atrinktų keleto kandidatų susitikimai dažnai būna gyvi. Jeigu tai darbininkiška pozicija, dažniausiai pirma pasikalbama telefonu, o vėliau organizuojamas gyvas susitikimas.“

Tiesa, kaip pastebi specialistų paieškos portalo atstovė, „nuotolinės atrankos turi pliusų ir minusų. Nematant žmogaus, o tik jo veidą, sunku įvertinti jo kūno kalbą, kaip jis elgiasi jam nepažįstamoje aplinkoje ir t.t. Taip pat atsiranda įvairių techninių iššūkių – mažiau kompiuteriškai raštingiems žmonėms nepavyksta pasijungti reikiamų virtualių programėlių, stringa internetas ir pan. Nemažai žmonių išsigąsta šių problemų ir tiesiog nusprendžia nedalyvauti pokalbiuose ir apie tai nepraneša. Bet tas aktualu ir gyviems pokalbiams.

Iš kitos pusės, virtualus pokalbis nepriklauso nuo buvimo vietos. Žmogus, gali ieškoti darbo Vilniuje, nors gyvena, tarkime, Kaune. Jam nereikia kažkur specialiai važiuoti, skubėti. Lengviau susiderinti pokalbio laiką. Tiek darbdavys, tiek kandidatas yra lankstesnis, nes iš namų gali susiskambinti ir ryte, ir vakare. Kolegei pritaria ir Kristaps Kolosovs: „Manau, kad daugumai pirmas darbo pokalbis internetu jau tapo norma“. Henry Auväärt sakosi esąs nustebintas, kaip greitai estai priprato prie distancinio darbo pokalbio. Perėjimas prie nuotolio, anot jo, taip pat iškėlė ir naują darbo interviu klausimą „Ar jūs mane girdite/matote?“.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
1.8000

„Pieno žvaigždžių“ pajamos šiemet augo 1,5 proc., o pelnas sumažėjo 61 proc.

Viena didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių „Pieno žvaigždės“ per šių metų...

„Snaigės“ apyvarta šiemet augo 16 proc. iki 26 mln. eurų

Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdoma vienintelė Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos...

„Achemos“ vadovas: profsąjungos veiksmai destabilizuoja situaciją įmonėje (2)

Jonavos azotinių trąšų gamybos bendrovės „ Achema “ profesinės sąjungos iniciatyva surengti...

„Utenos trikotažo“ valdyboje – Kalinauskas

SBA grupės bendrovės „ Utenos trikotažas “ valdyboje dirbs SBA strateginio marketingo vadovas...

„Ignitis grupės“ pajamos šiemet augo 40 proc. iki 1,3 mlrd. eurų (9)

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ per dešimt šių metų mėnesių gavo...

Top naujienos

Papasakojo, kuo skiriasi omikron atmaina nuo kitų: ar turimi skiepai išliks veiksmingi?

Pasaulyje kyla nerimas dėl koronaviruso omikron atmainos ir kol kas nepakanka duomenų daryti...

Kardinaliems stiliaus pokyčiams pasiryžo 63-erių Rima: pasikeitimas akivaizdus! (6)

Delfi Stilius kardinaliems išvaizdos pokyčiams pasiryžo 63-erių metų vilnietė Rima. Moteris...

D+John Follain, Suzi Ring

COVID-19 šmėkla vėl smogė visu pajėgumu: laukia dar daugiau nemalonių „siurprizų“

Lapkričio 22 d. ryte beveik devyni milijonai Austrijos gyventojų pabudo karantino gniaužtuose. Po...

Iš NATO vadovo – žinutė Rusijai: tai, ką matome, nėra įprasta Linkevičius apie NATO ir EK vadovų kelionę į Vilnių: nepamenu tokių bendrų vizitų (64)

Sekmadienį į Lietuvą skubiai atvyko NATO ir Europos komisijos (EK) vadovai. Lietuvai išreikšta...

D+Agnė Kulitaitė

Agnė Kulitaitė: kodėl gyvenimas taip dažnai smirdi š...?

„Gaila, kad savo gyvenime nieko taip ir nepasiekiau“, – įpusėjusi trečią taurę vyno...

Psichoterapeutė išdėstė, apie kokį iš savo žmonų patiriamą smurtą pasakoja vyrai: kontroliuoja dėl pinigų, išnaudoja seksualiai (59)

Statistika rodo, kad smurtą artimoje aplinkoje dauguma atvejų patiria moterys. Vis dėlto dalis...

Kavos barą atidariusi Eskedar Tihalun: kažkada aš buvau pabėgėlė, dabar pabėgėliai ateina pas mane (164)

Vilniuje, Pilies gatvėje, duris atvėrė naujas kavos baras. Jo šeimininkė – iš Etiopijos kilusi...

D+Siddharth Philip

Nauji apribojimai dėl omikron kelia oro kelionių sumaištį: kokių sprendimų ėmėsi šalys

Oro linijų bendrovėms, keleiviams ir įmonėms teko reaguoti į kelionių apribojimų potvynį,...

Vatikanas nesutinka su EK rekomendacija atsisakyti žodžio „Kalėdos“ (46)

Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietras Parolinas nesutinka su Europos Komisijos (EK)...