Negalime būti šalis su išskirtinėmis mokestinėmis struktūromis


Kaip teigė A. Avulis, žvelgiant į esamą situaciją, atrodo, kad triukšmo dėl NT mokesčio – labai daug, tačiau realių priežasčių tam – mažai.

„Pirmiausia, du trečdaliai gyventojų nemokės nekilnojamojo turto mokesčio. Tik trečdalis mokės. Kitas dalykas, aišku, kad įstatymas parengtas prastai. Komunikacija – ypatingai prasta. Nesitikėjau, kad mūsų politikai gali taip prastai komunikuoti ir taip nevykusiai pateikti įstatymo projektą.

Iš tikrųjų, tą buvo galima padaryti labai paprastai. Reikia suprasti ir visiems tiems, kurie dar nelabai supranta ir, kuriems dar nelabai aišku, kad nekilnojamojo turto mokestis – tai turto mokestis. Turto mokestis egzistuoja visose Europos Sąjungos valstybėse. Turto mokestis egzistuoja ir Lietuvoje – pavyzdžiui, žemės mokestis. Žemės mokestį moka visi. Mes negalime būti Europos Sąjungos šalis su išskirtinėmis mokestinėmis struktūromis“, – aiškino pašnekovas.

Anot jo, svarbu suprasti ir tai, kam panaudojami surenkami mokesčiai.

„Reikia suprasti ir socialinę pusę. Kur mokesčiai nueina? Mokesčius sumokame, o valstybė juos perskirsto ir juos išdaliname tiems, kuriems jų labiausiai reikia.

Taigi, tai yra socialinis aspektas. Mes visi turime suprasti, kad mes turime mokėti mokesčius“, – teigė A. Avulis.

Tiesa, pašnekovo manymu, nekilnojamojo turto mokestis turėtų būti visuotinis.

„Reikia laiko, kol suprasime, kad tai yra neišvengiama, bet pradžioje – jis turi būti labai mažas. Tai turi būti 10 eurų per metus tiems, kurie yra mažiausiai pasiturintys, nes jie po to kompensacijų, išmokų gaus šimtus eurų. Jie turi suprasti tai. Tokia yra santvarka“, – teigė NT plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas.

Ar tinkamas metas mokesčiui?


Pasigirsta ir svarstymų, kad šis laikas NT mokesčio pateikimui – tiesiog netinkamas, esą būsto įperkamumas yra kritęs, paskolos išaugusios, o štai čia – dar viena našta gyventojams. Vis dėlto, šioje vietoje A. Avulis teigė turintis kontrargumentų.

„Benzinas irgi brangus, kartais pabrangsta net iki 2 eurų. Ką mes darėme? Vis tiek jį pirkome. Niekas nėjo protestuoti prie Seimo, kad benzinas brangus. Nekilnojamojo turto mokesčio sumokėsime maždaug tiek, kad vieną savaitę nevažiuosime su automobiliu į darbą. Tai gal verta mums būti europiečiams? Gal verta būti tiems civilizuotiems žmonėms, kurie moka mokesčius, po to mokesčiai surenkami, perskirstomi, išmokamos išmokos tiems, kam labiausiai jų reikia“, – teigė jis.

Anot pašnekovo, vertėtų grįžti prie minties, kad NT mokesčio idėja buvo iškomunikuota nepakankamai gerai.

„Šį projektą reikėjo pateikti labai paprastai. Nekilnojamojo turto mokestis – 10 eurų, bet tokie kaip aš, kurie turi daug turto, moka ne 10 eurų, ne 100, o 1000 eurų. Viskas labai gražiai atsistotų į vietas.

Visiems būtų aišku, kad tie, kurie turtingi, mokės tūkstančius eurų, o tie, kurie pensininkai, sunkiai išgyvenantys – tie moka 10 eurų, bet tai yra visuotinis mokestis. Mes visi turime mokėti mokesčius“, – teigė A. Avulis.

Pasak jo, akivaizdu, kad politikai savo sprendimais bando įtikti rinkėjams.

„Aš tame matau labai daug populizmo. Iš tikrųjų, reikėtų atvirai kalbėti. Reikėtų tą nekilnojamojo turto mokestį padaryti tokį mažą, kad tiesiog žmonės priimtų jį lengvai. Tada nebūtų problemos. Tie, kurie gali mokėti didesnius mokesčius – tie ir dabar moka, ir galėtų mokėti dar daugiau.

Aš manau, kad jeigu šitaip būtų pateikę politikai – nebūtų jokio triukšmo ir viskas būtų gerai, bet pateikimas buvo ypatingai prastas“, – įžvalgomis dalijosi A. Avulis.


O ką šiuo klausimu manote jūs? Savo nuomonėmis kviečiame dalintis el. paštu pilieciai@delfi.lt

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (48)