aA
Būtina reformuoti braškančią pasaulinę finansų sistemą, tačiau nėra nei esminių siūlymų, nei idėjų, kaip tai daryti: vis kamšomos skylės ir gelbėjami bankai, kurie kaip tik ir lėmė finansinę suirutę. Taip teigia ekonomistas, vienas iš knygos “Nerimas. Svarbiausių humanitarinių ir socialinių grėsmių bei jų pasekmių Lietuvai įžvalgos” autorius akademikas Aleksandras Vasiliauskas.
Aleksandras Vasiliauskas
Aleksandras Vasiliauskas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Jei esamos problemos nebus deramai sprendžiamos, tai kairės spaudimas greičiausiai bus vis labiau juntamas. Kitos išeities gali tiesiog nebūti: teks kažką varžyti ir nacionalizuoti. Žinoma, valstybiniai suvaržymai mažina efektyvumą, bet augančių problemų akivaizdoje tai gali būti tas kelias, kurį pasirinks Vakarų visuomenės“, - tvirtina mokslininkas.

- Knygoje, kurios vienas iš autorių esate, Jūs rašote: „Išsakomos net tokios pesimistinės prognozės, kad demografija ir bendros vienijančios idėjos neturėjimas gali būti svarbiausi du veiksniai, lemsiantys ne tik Europos Sąjungos žlugimą, bet ir Europos, kaip pasaulio varomosios jėgos, statuso praradimą.“ Kaip manote, kodėl europiečiai nenori turėti daugiau vaikų?

- Nesu demografijos specialistas ir rėmiausi kito žmogaus nuomone. Toji tendencija, matyt, yra būdinga visiems aukšto išsivystymo kraštams. Žmonės nori naudotis gyvenimo malonumais, maža to, vaiko auginimas ir priežiūra atima daug laiko, reikalauja kantrybės ir trukdo užsiimti įvairiais reikalais. Vargu ar europiečiai gebės šį savo nusistatymą pakeisti.

- Galbūt yra objektyvios socialinės-ekonominės priežastys: antai vadinamosiose „trečiojo pasaulio“ šalyse gimdoma daug vaikų, kurie nuo mažumės ima dirbti namų ūkiuose, talkindami tėvams, o išsivysčiusiose šalyse to nereikia, ir galbūt todėl mažėja motyvacija šeimoms būti daugiavaikėms?

- Galbūt taip yra, bet tai jau – demografų ir demografinių tyrimų sritis. Žinoma, atsilikusiuose kraštuose daro įtaką ir ekonominiai, ir religiniai veiksniai. Bet nesiimčiau šio klausimo plačiau komentuoti.

- Vis dėlto Jūs rašote apie demografiją: „Vargu ar europiečiai, atpratę nuo vaikų sunkinamo gyvenimo ir susilpnėjus šeimos institucijai, supras, kad vienintelis kelias įveikti demografinę krizę Europoje — auginti daugiau vaikų.“ Pasvarstykime šio vienintelio, kaip Jūs sakote, kelio scenarijus. Gal moterys turėtų tapti namų šeimininkėmis, o vyrai – uždirbti tiek, kad išlaikytų visą šeimą? Juk būtent tokia padėtis buvo būdinga Vakarams bene iki XX a. vidurio, kai šeimose būdavo daugiau vaikų, o vyro algos užtekdavo išlaikyti šeimai.

- Vyrai europiečiai ir dabar galėtų išlaikyti savo žmonas. Tačiau moterys europietės siekia didesnio savarankiškumo, nori turėti darbą, ir tai, žinoma, daro įtaką gimstamumui. Bet juk egzistuoja vaikų darželių sistema, galima samdyti auklę. Manau, daugiausia lemia nusiteikimas. Moterys dirba tikrai ne vien todėl, kad vyrai nesugeba jų išlaikyti.

Apskritai išsamesnę dabartinio europiečio sąmonės kritiką mūsų knygoje pateikia Arvydas Šliogeris. Man asmeniškai danai yra pasakoję apie tai, kaip jie jautėsi sunkiai gyveną iškart po karo. Vėliau įvyko šuolis gerovės link, ir mąstysenos persilaužimas dabar jau būtų sunkiai įsivaizduojamas. Tačiau demografinę situaciją reikia gerinti, o kokios yra išeitys? Arba – emigrantai, arba – didesnis natūralus gyventojų prieaugis.

- Bet juk dar ne taip seniai vyras – anaiptol ne turtuolis – iš savo algos galėjo išlaikyti šeimą su dviem ar trimis vaikais. Dabar tai sunkiai įsivaizduojama. JAV mokslininkai yra atkreipę dėmesį į šį kontrastą. Įvyko ne tik mąstysenos persilaužimas: pakito vyrų finansinės galimybės.

- Vis dėlto manau, kad daugiau lemia emancipacija ir moters noras dirbti nei finansinės aplinkybės. O pinigų reikia daugiau pirmiausia todėl, kad auga poreikiai.

- Sakote, jog kyla didelė grėsmė, kad dėl finansinių išteklių stokos ateityje ore pakibs visos ES socialinės programos, sveikatos apsauga ir pensijų sistemos. Tad kuo visa tai baigsis? Žlugs gerovės valstybė?

- Liberalai reiškia nuomonę, kad egzistuojanti valstybinės socialinės paramos sistema yra nesenas išgalvojimas, kenkiantis natūraliai sistemai, pagal kurią vaikai turėtų išlaikyti savo nusenusius tėvus. Tačiau prie tokios „natūralios“ sistemos nei Lietuva, nei Europa negali grįžti be socialinio sukrėtimo. Teks ieškoti naujų finansinių išteklių socialinei paramai. Tačiau tai priklauso nuo dirbančiųjų, kurių dalis Europos visuomenėse mažėja ir dar mažės.

Vis dėlto manau, kad išeitis bus rasta – juk egzistuoja įvairios asmeninio kaupimo formos ir pan. Savo ruožtu valstybines paramos sistemas ištiks sukrėtimai – valstybės neberas lėšų, reikalingų norint išlaikyti dabartinį socialinės paramos lygį.

- Kaip tai atrodys? Valstybės kratysis savo socialinių įsipareigojimų, o pensininkų ir vaikus auginančių (juk reikia jų daugiau gimdyti, vadinasi, atsisakyti karjeros) moterų išlaikymas guls ant tradicinių „šeimos galvų“ ir šiems padedančių uždirbti pinigus paauglių pečių?

- Žinoma, tai sunkiai įsivaizduojama. Pirmiausia todėl, kad moterys nenorės taip aukotis. Bet teks atsižvelgti ir į tokį būdą. Ir svarbiausia – reikės labai rimtai žiūrėti į taupymą.

- Bet juk visa ko variklis jau ne vieną dešimtmetį yra ne taupymas, o vartojimas ir gyvenimas skolon?

- Na, man, pavyzdžiui, nelabai suvokiama naujojo Prancūzijos prezidento pozicija šiuo klausimu. Augimą spartinti, taupymą mažinti... Kokiais veiksmais? Jei mažiname taupymą, tai vėl pradedame skolinimosi bumą? Vėl pučiame burbulą? Manau, kad taupymas vėl turi tapti dorybe. Reikės tokios paramos senatvei, kurią užtikrintų ne tik dirbantieji, bet ir asmeninis taupymas.

- Vargu ar daug žmonių Lietuvoje dabar tiki galį užsitikrinti senatvę taupymu.

- Man baisu pagalvojus apie tai, kas Lietuvoje laukia senų žmonių. Jauni žmonės nori gauti daugiau pinigų čia ir dabar, ima atlyginimus vokeliuose ir nieko neatsideda senatvei per valstybinę socialinio draudimo sistemą. Deja, tuo yra suinteresuotas ir verslas. Kita vertus, dabar emigruoja daugybė jaunų, aktyvių žmonių. O kas atvažiuos į Lietuvą? Matome, kas atvykstą į Prancūziją, Vokietiją. Bet nejau mus išlaikys indai – rūpinsis mūsų senolių pensijomis?

- Vis dėlto kalbate apie taupymą kaip dorybę, prie kurios turėtume grįžti. Bet juk tai verstų aukštyn kojomis pasaulio ekonomiką...

- Tačiau didžiuliai finansiniai ištekliai, metami Graikijos ar kitų šalių deficitui padengti, problemos iš esmės nesprendžia. Reikia ieškoti būdų, kaip reformuoti pasaulinę finansų sistemą. Reikalingi esminiai sprendimai ir susitarimai, kaip buvo elgiamasi pokariu. Tačiau negirdžiu jokių esminių siūlymų – tariamasi tik dėl skylių kamšymo. Idėjų tiesiog nėra.

- Kodėl jų nėra?

- Nėra, ir tiek. Tiesa, buvo mestos didelės pajėgos bankams gelbėti. Nors patys bankai ir sukėlė finansinę suirutę. Bankai sisteminės išeities neieško, o valstybių valdžios yra sutrikusios. Maža to, pasigendu ir rimtų teorinių siūlymu, akademinio lygio diskusijų.

- Ar nebus taip, kad toliau pučiantis ir sproginėjant finansiniams burbulams, senstant visuomenėms ir smunkant gyvenimo lygiui Vakarai mesis į radikalią kairė ir reikalaus visuotinės nacionalizacijos?

- Aš asmeniškai nesu nusistatęs nei prieš kairę, nei prieš dešinę. Sprendimus turi lemti situacija. Jei esamos problemos nebus deramai sprendžiamos, tai kairės spaudimas greičiausiai bus vis labiau juntamas. Kitos išeities gali tiesiog nebūti: teks kažką varžyti ir nacionalizuoti. Žinoma, valstybiniai suvaržymai mažina efektyvumą, bet augančių problemų akivaizdoje tai gali būti tas kelias, kurį pasirinks Vakarų visuomenės.

- Ar prognozuotumėte, kad Vakarų šalyse valstybės ekonominis vaidmuo gerokai didės?

- Nebūtinai – juk gali būti surastas kitoks sprendimas. Bet to kitokio sprendimo kol kas nematyti.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Gyventojų skolose – suprastėjusios tendencijos: įsiskolinimai siekia 422 mln. eurų

Lietuvos gyventojų skolos pastarąjį pusmetį vėl pradėjo augti, nors 2021 metų antrąjį...

Gyventojai galimai laukiančio sunkmečio nebijo: skaičiuojamos rekordinės išlaidos atostogoms (1)

Kainoms toliau augant, gyventojai diržų veržtis neplanuoja ir galimai artėjantis sunkmetis...

Finansų ministras: Prancūzijos valstybės skolos lygis pasiekė „pavojingą lygį“

Prancūzijos valstybės skolos lygis pasiekė „pavojingą lygį“, pirmadienį pareiškė finansų...

CCC įmonių grupė plečia veiklą Baltijos šalyse

CCC įmonių grupė planuoja per artimiausius penkerius metus Baltijos šalių rinkose kelis kartus...

Vienos žymiausių Taivano puslaidininkių bendrovių prezidentas: atsiprašau, tačiau neturiu planų jūsų šalyje (19)

Taivanui COVID-19 pandemijos metu nusiuntusi vakcinų ir taip užmezgusi glaudžius ryšius su šia...

Top naujienos

Koks bus Rusijos kerštas dėl sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą draudimo: galimi keli variantai

Rusija i tulžingai užsipuolus Lietuvą dėl sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą...

Paviešintas pokalbis: apie ką likus 4 dienoms iki karo kalbėjosi Putinas ir Macronas (2)

Prancūzijos žurnalistai paviešino Rusijos ir Prancūzijos prezidentų telefoninio pokalbio,...

Karo ekspertai: tai perskaitę paklausite – nejau ukrainiečių generolai ir štabai akli?

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai teigia, kad į...

Karo medikas papasakojo, ko lietuviams gydytojams jau dabar reikia pasimokyti iš ukrainiečių

Lietuvos kariuomenės medicinos tarnybos mokymo skyriaus viršininkas kapitonas Arūnas Žiginskas...

Transliacija / Kasdienybės herojai. Svajonių šalį palikusi lietuvių žurnalistė ir auksinės Palangos kainos

Kodėl lietuvei Mildai Matulaitytei - Feldhausen apkarto gyvenimas svajonių šalyje Šveicarijoje?...

Nematyta Paryžiaus pusė, kurioje turistai nesilanko: kodėl ten rekomenduojama nevykti?

Ką veikti Paryžiaus centre jau pasakojau, o dabar noriu jus pakviesti ten, kur turistai nesilanko....

Madingiausias šios vasaros manikiūras, kurį galite pasidaryti ir namuose: itin tiks natūralių nagų savininkėms

Pieniškas manikiūras – tendencija, įkvėpta miglos ir rūke skendinčių rytų. Nors jau kurį...

Karas Ukrainoje. Rusija smogė prekybos centrui Kremenčuke, kuriame buvo daugiau nei 1000 žmonių G7 šalys pažadėjo Ukrainai 28 mlrd. eurų finansinę paramą (3)

Per Rusijos smūgius Ukrainos sostinei anksti sekmadienį žuvo vienas ir buvo sužeisti dar šeši...

Delfi PliusSniego pilys

„Laskovij maj“ prakeiksmas ar tragiška lemtis: tarp iškeliavusiųjų vienas paskui kitą Anapilin grupės narių – ir jaunas lietuvis (2)

48 metų rusų popmuzikos žvaigždė Jurijus Šatunovas mirė birželio 23-iosios naktį nuo...

Norintiems nepriekaištingų takelių savo sklype – patarimai, kaip prižiūrėti trinkeles

Nesvarbu, kokias trinkeles turite savo sklype – maži tarpeliai tarp jų vis tiek sukelia...