Neseniai aukso kaina prasiveržė pro 1350 JAV dolerių už unciją kainos lygį, kuris pastaruosius 5 metus sėkmingai atlaikė rinkos dalyvių spaudimą. Tai paskatino į finansų rinkas sugrįžti diskusiją apie šį taurųjį metalą ir jo svarbą, kalbant apie investicinius portfelius.

Gerokai lėčiau augant pasaulio ekonomikai, o kelioms svarbioms ekonomikoms balansuojant ties recesijos riba, investuotojai ėmė pirkti priemones, kurios apsaugotų mažėjant turimų investicijų vertei. Kadangi valstybinių obligacijų rinka nesiūlo jokių palūkanų ir grąžos, auksas tapo alternatyva ne tik apsidrausti nuo infliacijos, bet ir nuo sisteminės rinkos korekcijos, ir tai paskatino didėti geltonojo metalo kainą.

Niūri ekonominė situacija

Pastaraisiais metais pasaulio ekonomika auga lėčiau. Tai nulėmė prastėjančios tendencijos didžiausiose šalyse ir įsibėgėjęs tarptautinės prekybos konfliktas. Lėtesnį augimą fiksuoja ir pripažįsta daugelis pasaulio finansų įstaigų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija rugsėjį sumažino 2019 m. augimo prognozę nuo 3,2 % iki 2,9 %, lėčiausias augimas nuo 2009 m. Tai paskatino investuotojus sumažinti rizikos apetitą ir padidinti investicijų portfelių saugių aktyvų proporciją.

Itin didelę įtaką ekonomikos augimui pastaraisiais metais turėjo Kinija. Antra didžiausia pasaulio ekonomika investavo į infrastruktūrą, nekilnojamąjį turtą, transportą, o to mastą puikiai iliustruoja faktas, kad šalis tapo didžiausia naftos importuotoja ir nuperka net 20 % pasaulio naftos importo. Vis dėlto pastaraisiais metais augimas Kinijoje sulėtėjo, iškilus finansinių sunkumų buvo nacionalizuoti keli šalies bankai, politikų retorika dėl finansų sektoriaus pasikeitė ir nuo augimo tapo orientuota į stabilizaciją. Tai pakeitė ir vyraujančias nuotaikas šalyje, duomenys iš pramonės produkcijos, mažmeninio pardavimo pasiekė žemiausio augimo lygį per daugelį metų, o juanio kursas prasiveržė pro simbolinę 7 juanių už JAV dolerį ribą.

JAV nuotaikos geresnės, bet jau aiškiai matomi ženklai, kad JAV nepavyks atsilaikyti: tam tikrą laiką vėluodamas didžiausios pasaulio ekonomikos augimas lėtėja ir atspindi bendras globalias tendencijas. Šalies pramonės sektorius nebeauga, o vadybininkų pirkimo indeksų atgarsiai sufleruoja apie galimą traukimąsi ateinančiais mėnesiais. Kol kas šalyje labai gerai laikosi vartotojai ir palaiko spartų augimą, o tai leidžia bendram JAV rezultatui išlikti teigiamam. Tačiau nemažai investuotojų abejoja, ar šalies gyventojams pavyks atsispirti makroekonominėms tendencijoms ilgesnį laiką, veikiami prastų nuotaikų, jie galiausiai sumažins savo išlaidas, o tai lems blogesnius duomenis ateinančiais ketvirčiais.

Įdomu, kad prie šios situacijos ir vyraujančių niūrių tendencijų smarkiai prisidėjo tarptautinės prekybos konfliktas tarp JAV ir Kinijos. Kadangi JAV įvedė nemažus importo tarifus daugeliui prekių iš Kinijos, gamintojams teko ieškoti pigesnių alternatyvų, tai neigiamai paveikė Kinijos pramonės sektorių. Kadangi JAV yra pagrindinė prekybos partnerė, sumažėjusi paklausa stipriai palietė ekonomikos augimą, o šį faktą puikiai iliustruoja rugpjūčio Kinijos eksportas į JAV – jis per metus sumažėjo net 16 %. Rinkos dalyviai dėl galimo prekybos susitarimo yra nusiteikę ganėtinai pesimistiškai ir konservatyviai, mano, kad jis nebus pasiektas iki JAV prezidento rinkimų 2020 m.

Obligacijų rinkos tendencijos

Kitas itin svarbus kintamasis – centrinių bankų monetarinė politika ir obligacijų pajamingumas. Klasikiniame ir standartiniame investiciniame portfelyje visuomet yra obligacijų, kurios gerais laikais generuoja stabilią palūkanų grąžą, o blogais išaugina vertę ir kompensuoja rizikingesnių priemonių nuvertėjimą.

Dėl centrinių bankų vykdomos agresyvios monetarinės politikos, kai palaikomos ne tik itin žemos ar net neigiamos bazinės palūkanos, bet ir aktyviai supirkinėjamos valstybinės ir investicinio reitingo verslo obligacijos, jų pajamingumas sumažėjo iš esmės iki nulio. Tiesą sakant, šiuo metu rinkoje yra apie 17 trln. JAV dolerių vertės skolų, tai sudaro apie 45 % visos pasaulio obligacijų rinkos, kuri turi neigiamą pajamingumą, ir jos kiekis, tikėtina, toliau augs, nes centriniai bankai ir toliau laikosi itin laisvos monetarinės politikos gairių.

Puikus pavyzdys apie besitęsiančią politiką pasirodė visai neseniai, kai šių metų rugsėjo mėnesio Europos centrinio banko susirinkime buvo paskelbta apie atnaujintą kiekybinio skatinimo programą. Banko nariai nerimauja dėl Vokietijos, Italijos ir kitų didelių Europos šalių pramonės sektoriaus situacijos, todėl priėmė sprendimą papildomai skatinti žemyno ekonomiką. Nuo lapkričio 1 d. kiekvieną mėnesį bus superkama po 20 mlrd. eurų skolos priemonių, o tai neabejotinai ir toliau mažins skolos rinkos pajamingumą.

Kadangi kokybiškos skolos priemonės nebegeneruoja palūkanų, o jų kaina yra labai aukšta ir per krizę ji augs labai ribotai, tikėtina, nebepadengs kitų pozicijų nuostolio, tad investuotojai ieško alternatyvų, kurios turėtų potencialą gerokai brangti pablogėjus ekonominei situacijai. Auksas yra viena pagrindinių galimybių, kuri taip pat naudinga bandant apsisaugoti nuo bendro pinigų nuvertėjimo, jeigu centrinių bankų eksperimentas spausdinti pinigus nepavyks ir jie nuvertės.

Praėjusios įžvalgos

Verta prisiminti, kad žurnale „Investuok“ 2016 m. spalį skelbtame straipsnyje nagrinėjau aplinkybes, dėl kurių rinkoje formuojasi palanki situacija pamatyti aukso kainos kilimą. Laukėme aukso kainos didėjimo, tačiau, atsižvelgdami į praeities judėjimą, pirkimo signalą įvardijome kaip prasiveržimą pro 1350 JAV dolerių už unciją.

Žvelgiant į praeitį, po šio žurnale „Investuok“ publikuoto straipsnio susiklostė įdomi situacija. Aukso kaina kelis kartus bandė įveikti minėtą pasipriešinimo lygį, tačiau nesėkmingai: nesuformavo pirkimo signalo. Nepamatėme ir didelės aukso vertės korekcijos, nors rinkoje 2017 m. vyravo itin geros ir agresyvios nuotaikos.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios, tikėtina, auksas taip ir neprasiveržė aukštyn, buvo geras rinkos sentimentas, kurį sukūrė Kinijos ekonomikos skatinimas, Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu ir jo įgyvendintos skatinamosios ekonomikos programos, tokios kaip mokesčių sumažinimas. Tai lėmė spartesnį nei laukta ekonomikos augimą, didesnį rizikos apetitą – investuotojai buvo linkę rinktis rizikingesnes priemones vietoj saugių, tokių kaip auksas.

Situacija labiau pasikeitė 2019 m. pavasarį ir vasaros pradžioje, kai aukso kaina ėmė aktyviai testuoti 1350 JAV dolerių už unciją pasipriešinimo lygį ir galiausiai prasiveržusi be didesnių korekcijų ar konsolidacijų pasiekė 1550 JAV dolerių už unciją lygį.

Tad 2016 m. įžvalga buvo grįsta gerais argumentais ir sufleravo apie tinkamą kryptį, tačiau prekybos laikas neatitiko vyraujančios politinės situacijos.

Aukso perspektyva

Dieninis aukso kainos grafikas jau kelerius metus sufleruoja apie stiprėjančius pirkėjus, kai formuojasi aukštėjančios žemumos ir horizontali viršutinė prekybos linija ties 1350 JAV dolerių už unciją. Būtent pro šį lygį aukso kaina šią vasarą ir prasiveržė, kai prastėjantys ekonominiai duomenys ir didėjantys lūkesčiai dėl naujos centrinių bankų skatinimo programos bangos paskatino investuotojus įsigyti daugiau saugių aktyvų.

Labai svarbu, kad šiuo metu pasaulio ekonomika vis dar auga. Bendri ekonominiai duomenys rodo teigiamus rezultatus, nors kiekvieną atskaitinį periodą užfiksuojamas lėtesnis augimas. Kol rodikliai pozityvūs, labai didelio aukso kainos kilimo tikėtis nevertėtų. Kai pamatysime didesnius neramumus pasaulio finansų rinkose, galimą paniką tarp investuotojų krintant rizikingų aktyvų kainoms ir ieškant, kur nukreipti kapitalą, aukso kaina, tikėtina, ims kilti staigiai ir be didesnių korekcijų.

Todėl investuotojams svarbu įvertinti, kad, jeigu ateinančius 6 mėnesius nebus netikėto šoko ir ekonomikai teberodys teigiamus duomenis, aukso kaina gali pakisti ar išlikti konsolidacinė.

Tačiau jeigu ekonominio sentimento tendencijos išliks kaip ir dabar, tikėtina pamatyti didesnes korekcijas per 2020-uosius, jos paskatins investuotojus didinti aukso pozicijas ir paskatins šio tauriojo metalo kainą kilti gerokai virš 1500 JAV dolerių už unciją ribos.

Kaip įsigyti aukso?

Galima daug svarstyti, kas gero iš aukso, bet praktiniai klausimai – kaip konkrečiai galėčiau investuoti į auksą, kyla ne tik žurnalo „Investuok“ skaitytojams. Yra du pagrindiniai būdai, kaip įsigyti poziciją aukso rinkoje. Pirmasis aktualus mažesniems investuotojams ir aktyvesniems prekiautojams, antrasis – didesniems ir ilgesnio laiko investuotojams.

Pirmasis ir paprasčiausias būdas – pirkti ETF fondus, kurie seka aukso kainą. Norėdamas įsigyti šių fondų, investuotojas turi turėti investicinę sąskaitą. Nusprendęs atidaryti aukso poziciją, investuotojas turi prisijungti prie savo sąskaitos, įvesti fondo simbolį ir pasirinkti norimos pozicijos dydį. ETF fondo įsigijimas yra lygiai toks pat veiksmas kaip ir perkant akcijų Baltijos ar pasaulio rinkose. Sandorio įvykdymo komisiniai mokesčiai ETF fondams dažniausiai būna tokie patys kaip ir akcijoms.

Tarp populiariausių aukso ETF fondų yra „BlackRock iShares Gold Trust“, kurio tikeris IAU (jį reikia įvesti investicinės sąskaitos platformoje) ir kurį laikyti kainuoja 0,25 % per metus, ir „SPDR Gold Shares“, kurio tikeris GLD, administravimo kaštai – 0,4 %. Šie fondai dabar patys likvidžiausi rinkoje ir leis investuotojui įgyvendinti sandorius palankiomis sąlygomis.

Antrasis ir sudėtingesnis būdas – pirkti aukso fiziškai. Smulkieji investuotojai gali rinktis aukso monetas, o stambesni – mažus aukso luitus. Perkant fizinį auksą svarbu kreiptis į gerai žinomą tarpininką, kuris užtikrins aukso kokybę ir prabą. Svarbu, kad perkant fizinį auksą bus taikomas didesnis sandorio komisinis mokestis, jo kaina gali būti didesnė nei rinkos dėl mažesnio likvidumo ir ilgesnio kelio iki pirkėjo – didesnis tarpininkų skaičius išaugina aukso kainą galutiniam pirkėjui. Be to, savininkas turi pasirūpinti tinkama aukso apsauga. Diskutuojama, kad fizinis auksas turi būti laikomas patikimose privačiose saugyklose, nes ištikus finansinei krizei netinkamame banke saugomo aukso galima ir neatgauti. Taip sakyti galbūt itin pesimistiška, tačiau tiesos yra – juk pirkdami aukso draudžiamės nuo didelių neramumų, turint omeny pasaulio ekonomiką, o į šį sąrašą įeina ir bankų bankrotai bei kiti itin netikėti įvykiai, kartais vadinami „juodosiomis gulbėmis“.

Dėl šių priežasčių investicijos į fizinį auksą yra brangesnės nei į ETF fondus, tačiau jos leidžia apsidrausti nuo pačių netikėčiausių rizikų, ir iškilus kritinei situacijai šis auksas gali būti lengvai pasiektas ir konvertuotas į tuo metu galiojančius pinigus.

Tai straipsnis – iš žurnalo INVESTUOK.

Gruodžio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:

Tema: po truputį vis daugiau analitikų pradeda kalbėti, kad greičiausiai mums teks išmokti gyventi pagal vadinamąjį Japonijos scenarijų – mažos palūkanos ir žema infliacija. Gal tai ir visai neblogai? Kas laukia investuotojų, jei toks scenarijus įvyks?

NT rubrika: lyginame, kaip atrodo būsto ir jo nuomos kainos Baltijos sostinėse; tikimės, rasite investicinių idėjų.

Aktualijos: ESO ir „Ignitis gamyba“ pasitraukia iš biržos – ar įmanoma smulkiesiems gauti tinkamą kainą ir ar po tokių valstybės manevrų logiška laukti rimto visos „Ignitis“ grupės atėjimo į biržą?

Vertybinių popierių birža: apžvelgiame, kaip pastarąjį ketvirtį savo investicijas keitė garsiausi pasaulio investuotojai, – bandome analizuoti pozicijas ir ką jų veiksmai gali reikšti smulkiesiems investuotojams. Taip pat gilinamės, kiek ir kokiomis rekomendacijomis galima tikėti, o kada reikia būti ypač atsargiam.

Žaliavos: kodėl šiuo metu verta stebėti naftą ir jos kainas?

Investuotojo dienoraštis: Tesla ir „kodėl aš įsigijau „Uber“ akcijų?“

Įžvalgos: tendencijos posūkis? Įtampa rinkose slūgsta, analitikai pradeda kalbėti apie neblogus 2020 metus. Kaip ir gražu, tačiau turime ilgiausią (per visą istoriją) augančią rinką. Kada tai sustos?

Ir dar: komentarai, patarimai, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką rugsėjį viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.