Anot sinoptikės Alvos Nagelytės, šią žiemą, lyginant su praeitais metais, sniego iškrito gausiau. „Nors snigo nedažnai, tačiau besilaikantis šaltukas neleido tirpti jau iškritusiam sniegui“, – lrt.lt komentavo sinoptikė.
Ilgalaikės sinoptikų orientacinės prognozės rodo, kad masinis sniego tirpimas numatomas tik antroje kovo pusėje, tad žiemos pramogų centrai sezono pabaigos dar neskelbia.
Lankytojų skaičius auga
Anot Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos prezidento Pauliaus Augūno, slidinėjimas – vienas labiausiai kultivuojamų žiemos sportų Lietuvoje. Slidinėjimo centrų atstovai teigė šiemet pastebintys lankytojų skaičiaus pagausėjimą.
Aktyvaus gyvenimo būdo mėgėjai laisvalaikį Lietuvoje gali leisti Vilniaus, Ignalinos, Anykščių, Birštono, Vilkaviškio ar Alytaus slidinėjimo trasose.
Anykščių kalnų slidinėjimo centras „Kalita“ žiemos sezoną pradėjo gruodį. Sezonui dar nesibaigus gautos pajamos jau pasiekė praeitų metų užbaigto sezono lygį. Pasak „Kalita“ vadovo Liudviko Avietės, Anykščių slidinėjimo kurortą jau aplankė apytiksliai 10 tūkst. žiemos sporto mėgėjų. Nemažai jų, kaip pastebima, atvyko iš sostinės. Planuojama, kad centras veiklą sustabdys antroje kovo pusėje, nors sniego pakaktų iki balandžio mėnesio.
Birštone nuo Vytauto kalno slidininkai pradėjo leistis gerokai prieš Kalėdas. Kadangi sniego danga gaminama iš dirbtinio sniego, oro sąlygos nedaro tokios didelės įtakos.
„Dirbtinio sniego trasa ne taip greitai nutirpsta kaip natūralaus sniego, tad sezonas ilgėja“, – teigė Birštono turizmo informacijos centro atstovė. Moderni sistema, pasak jos, leidžia priimti daugiau lankytojų. Nors konkreti statistika nėra renkama, pagal keltuvo bilietų pardavimą šiemet juntamas slidininkų skaičiaus pagausėjimas.
Vilkaviškio slidinėjimo trasose nenaudojamas dirbtinis sniegas, tad sezonas paskelbtas tik sausio pradžioje. Deja, dvi slidinėjimo trasas turinčio centro šiųmetis pelnas nedžiugina. Vilkaviškio slidininkų klubo narys Edvardas Žinevičius, atsakingas už keltuvų veiklą, neturėjo teigiamų prognozių.
„Madingai pasakius, krizė jaučiama ir pagal lankytojų skaičių, ir pagal darbo apkrovą“, – tikino pašnekovas. Anot E. Žinevičiaus, labiau „prakutę“ slidininkai renkasi užsienio slidinėjimo kurortus.
Šeimoms kokybė – ne svarbiausias rodiklis
Specialistai pastebi , kad sniego pramogomis labiau ėmė domėtis šeimos su mažais vaikais. Jauniausias Vilkaviškio slidinėjimo centro lankytojas, stojęs ant slidžių, buvo ketverių metų.
Birštono situacija panaši: šiemet atidaryta nemokama trasa vaikams pritraukia daugiau šeimų, auginančių atžalas. Anykščiuose įsikūrusį centrą „Kalita“, pasak jos vadovo, aplanko daugiau pavieniai asmenys ar draugų grupelės.
Vis daugiau žmonių, žiemos savaitgalius leidžiančių slidinėdami, pasak pašnekovų , yra įsigiję savo slidinėjimo įrangą. Pasak L. Avietės, jau daugiau nei pusė atvykusiųjų nebesinaudoja įrangos nuomos punktų paslaugomis. E. Žinevičius pridūrė, kad įrangą atsiveža dažniausiai tie, kurie slidinėja reguliariai, ne pirmus metus.
Ar kokybė atitinka šeimų lūkesčius? Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos prezidentas Paulius Augūnas svarsto, kad slidinėjimui Lietuvoje geros sąlygos susidarys po 2011 metų, kai Druskininkuose bus atidarytas uždaras kalnų slidinėjimo sporto centras, įeisiantis į didžiausių tokio pobūdžio centrų pasaulyje penketuką. Situaciją esą pagerins ir Ignalinos žiemos sporto centras, kurio renovacijos ir plėtros projektas turėtų būti baigtas 2011–2012 m.
Anot federacijos prezidento, naivu tikėtis aukštų rezultatų iš Lietuvos žiemos sportininkų, kai dabartinių slidinėjimo centrų kokybė, net lyginant su kaimynės Latvijos, tikrai prasta. „Latvijoje kokybė nepalyginama su Lietuvos: jie investuoja daugiau lėšų, turi gilesnes žiemos sportų tradicijas“, – pastebėjo P. Augūnas.
Nepatenkintieji lietuviška kokybe „slides tepa“ į Austriją, Italiją, Prancūziją, Skandinavijos šalis.
