„Atviri duomenys – vienas mūsų prioritetų, tad nuosekliai einame šiuo keliu. Artimiausiu metu viešojo sektoriaus institucijos turės pareigą nemokamai atverti visus tvarkomus duomenis, o ne tik pareiškėjui paprašius. Duomenys bus skelbiami bendroje platformoje. Be to, taps prieinami didelės vertės duomenų rinkiniai, o atsiverti turės ir valstybės valdomi subjektai – tokios įmonės kaip Lietuvos paštas, „Ignitis“ ar „Lietuvos geležinkeliai“. Tai ne tik įneš daugiau skaidrumo, bet ir taps puikia galimybe žmonėms, pasinaudojus šiais duomenimis, kurti naujus produktus bei plėtoti įvairias technologijas, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą ar daiktų internetą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Bus prieinami didelės vertės duomenų rinkiniai, pavyzdžiui, meteorologiniai, žemės stebėjimo duomenys, geoerdviniai duomenys, duomenys apie bendrovių valdymą ir nuosavybės teisę. Tai didelį komercinį potencialą turintys duomenys, kurie gali paspartinti įvairių produktų ir paslaugų kūrimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.
Ministrė pabrėžia, kad ir viešasis sektorius, ir verslas disponuoja milžiniškais duomenų ištekliais, kuriais tereikia sugebėti protingai pasinaudoti – skaičiuojama, kad racionalus duomenų panaudojimas papildomai gali sukurti apie 2 proc. nacionalinio BVP.
Atvirų duomenų politiką ir jos praktinį įgyvendinimą vertinančiame Europos duomenų portalo kasmetiniame tyrime, kuriame 2020 m. dalyvavo 35 šalys, Lietuva užima 11 vietą.
Tai aukščiausias pasiekimas nuo 2015 m. – Lietuvos dalyvavimo šiame tyrime pradžios. Atliekant atvirų duomenų brandos tyrimą, vertinamos 4 pagrindinės sritys: atvirų duomenų politika, nacionalinis atvirų duomenų portalas, atvirų duomenų poveikis ir duomenų kokybė.
