Edvardas pasakoja, kad virtuvėje jis sukosi nuo mažens. Artimųjų turimas verslas – Baisogaloje esanti kavinė „Pas Zitą“ jį nuo mažų dienų įtraukdavo nuo maisto gaminimo iki stalų serviravimo.
„Pati konditerija prasidėjo nuo pyragų kepimo dar mokykloje, o paskui kibau į mokslus. Mokiausi Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre, paskui – Danijoje, ten vykau į stažuotę.
Grįžęs iš Danijos jau antrą dieną gavau pasiūlymą ateiti į darbo pokalbį viename žinomame poilsio ir pramogų kompekse, ten buvau priimtas dirbti“, – atsimena jis ir sako, kad meilė konditerijai ten dar padidėjo.
„Buvome įpratę kepti pyragus, bet restoniniai desertai yra labai brangus malonumas.
Vėliau, maždaug po metų, ten dirbant įstojau ir į virėjų mokslus ir išvykau stažuotei į Vengriją“, – sako jis.
Parvykęs iš stažuotės vyras teigia iškart grįžęs į šeimos verslą.
„2022-aisiais čia, Baisogaloje, atidarėme atskirą konditerijos cechą, kurį pavadinome „Desertų šefo krautuvėle“ ir iki šiol ten dirbu“, – sako jis.
Edvardas neslepia sulaukiantis nemažai pasiūlymų eiti dirbti kitur, kur siūlomi nemaži pinigai, tačiau iškart priduria: „Ne piniguose esmė“.
„Aš norėjau turėti savo verslą. Maniau, kad dirbti sau bus lengviau nei samdomame darbe, bet klydau“, – juokiasi jis ir sako, kad ten buvo galima išeiti iš virtuvės, uždaryti duris ir viską pamiršti.
„O savame versle išėjus iš virtuvės niekas nesibaigia. Tu galvoji, kokie tavo užsakymai savaitgaliui, su kuo dar reikia susiskambinti, ką susiderinti.
Seniau konditerija man buvo didelis hobis, o dabar jau ir nuo jos norisi kartais trumpam pabėgti, todėl šiek tiek užsiimu žemės ūkiu“, – sako vyras.
Jis vardija, kad šiai dienai iš jo cecho užsakymai dažniausiai iškeliauja į vestuves, gimtadienius, sodybas – yra gaminami desertai, tortai arba kitaip, kaip mėgstama sakyti – saldus stalas.
„Jeigu norima kažko įsigyti atvykus į vietą, tai galima padaryti kavinėje“, – priduria jis.
Edvardas sako, kad vasara jo verslui buvusi labai gera bei atsimena ir pirmojo savo vestuvinio torto gaminimą.
„Paskui sakiau, kad daugiau niekada jų negaminsiu. Buvo labai sunku, gaminau per naktį, buvo daug streso. Vien torto puošimas užtruko 6 val.
Bet dabar, nesumeluosiu, apie 80 proc. užsakymų yra vestuvėms, o tą patį tortą galiu papuošti per valandą“, – teigia jis ir pasakoja, kad vestuvinių tortų mados labai keičiasi.
„Neseniai vestuvėms gaminau „Medutį“, – sako Edvardas, o kalbėdamas apie didžiausią pagamintą tortą tikina, kad jis buvęs net 4 aukštų – 12 kg.
„O jį dar teko ir transportuoti“, – atsimena jis.
Edvardas apibendrina, kad savo svajonių siekti yra būtina.
„Reikia nesustoti. Kai vienas išpildai, judėti toliau“, – pataria jis.
