aA
Ekonomistas Žygimantas Mauricas paskelbė, kad Lietuva negaus pusės milijardo eurų Europos Sąjungos (ES) paramos dėl per mažų atlyginimų švietimo sektoriuje ir per mažų komunalinių paslaugų kainų. Tačiau Finansų ministerija nurodo, kad ekonomistas suklydo – įtakos turėjo ne kainų lygis, o gyventojų skaičiaus sumažėjimas.
© DELFI / Karolina Pansevič

„Luminor“ vyriausiasis analitikas Žygimantas Mauricas komentavo apie susidariusį paradoksą, kad Lietuvai ES parama 2020–2027 metais sumažės 500 mln. eurų dėl per mažo kainų lygio. O dėl tokių duomenų kalta skaičiavimo metodika. Mat skaičiuojant švietimo ir sveikatos paslaugų kainas, kurios dažnai būna nemokamos, atsižvelgiama į mokamus šiame sektoriuje atlyginimus. Švietimo sektoriuje atlyginimai nedideli, tad ir paslauga išeina pigi. Taip pat, anot ekonomisto, įtakos turėjo ir tai, kad komunalinių paslaugų kainos Lietuvoje nėra didelės. Elektra, dujos, šildymas, vanduo ir pan. Lietuvoje yra net 27 proc. pigesnės, taip pat taikomos mokestinės lengvatos. Prie visa to prisideda ir paslaugų kainos. Štai didžiausias kainų augimas restoranų sektoriuje buvo 2017–2018 metais, tačiau skirstant paramą žvelgiama į 2016 metus. Jis paaiškina, kad parama yra mažinama tada, kai šalies bendras vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą (t.y. atsižvelgiant į kainų lygio skirtumus) viršija 75 proc. ES vidurkio. Be to, anot jo, Latvijai parama nemažės. „Ekonomiškai mūsų pajamos su latviais praktiškai vienodos, bet mūsų kainos neva gerokai mažesnės nei Latvijoje ir dėl to paramos gausime mažiau, nes neva su tomis pajamomis galime daugiau paslaugų nupirkti“, – sakė jis.

Tokius ekonomisto teiginius suskubo neigti Finansų ministerija.

Finansų ministerijos ES ir tarptautinių reikalų departamento direktorius Darius Trakelis žiniasklaidai komentuoja, kad ekonomisto Ž. Maurico teiginys, kad Lietuva turėtų padidinti kainas, t.y. panaikinti lengvatas šildymui, didinti elektros kainas, tam, kad gautų pusę milijardo daugiau lėšų yra kvestionuotinas.

„Klausimas, ar verta didinti kainas, ką pajustų visi Lietuvos gyventojai, siekiant gauti daugiau ES paramos. Visgi ko gero didesnį statistinį efektą Lietuvos BVP vienam gyventojui, lyginant su ES vidurkiu, augimui turėjo ne kainų lygis, o ženklus gyventojų skaičiaus mažėjimas. Nuo 2007 m. iki 2017 m. Lietuvos gyventojų sumažėjo daugiau kaip 12 proc. (-402 tūkst. gyventojų), taigi ši situacija turėjo didelę įtaką BVP vienam gyventojui rodiklio didėjimui.

Kalbant apie kainų lygio skirtumus tarp Lietuvos ir Latvijos, pažymėtina, kad Latvijos sostinėje Rygoje, kur stebimas didesnis kainų lygis, lyginant su likusia šalies teritorija, gyvena apie 33 proc. šalies gyventojų, kai tuo tarpu Lietuvos sostinėje Vilniuje gyvena tik apie 19 proc. Lietuvos gyventojų. Tai taip pat turi įtakos, lyginant vidutinę perkamąją galią Lietuvoje ir Latvijoje“, – teigia jis.

Maža to, anot D. Trakelio, Latvijai parama taip pat sumažės.

„Skirstant Sanglaudos politikos lėšas formulėje didžiausią koeficientą turi BVP vienam gyventojui kriterijus, kuris yra paskaičiuotas perkamosios galios standartais ir palygintas su ES vidurkiu. Šalis, peržengusi 75 proc. ES vidurkio ribą yra traktuojama, kaip tarpinis regionas tarp mažiau ir labiau išsivysčiusių regionų, ir atitinkamai jai mažinamos ES sanglaudos politikos lėšos. Ši taisyklė yra nuo 1999 metų.

Pagal dabartinį Europos Komisijos pasiūlymą, kad lėšos sumažėtų nebūtina peržengti 75 proc. ES vidurkio ribą. Pavyzdžiui, daugiausiai, t.y. –24 proc., lėšos yra mažinamos ne tik Lietuvai, bet ir Vengrijai, Čekijai, Maltai, Estijai, –23,3 proc. Lenkijai, o –21,7 proc. Slovakijai. Iš šių šalių 75 proc. ribą peržengė tik Lietuva, Estija ir Slovakija, todėl teigti, kad lėšos Lietuvai mažėja vien dėl to, kad ji peržengė 75 proc. nėra tikslu. Net jeigu Lietuvos BVP vienam gyventojui būtų, pvz. 74 proc. ES vidurkio, pagal Europos Komisijos siūlomas paramos ribojimo taisykles, Lietuvai parama vis tiek mažėtų tais pačiais –24 proc. Taip pat svarbu ir tai, kad skirtingai nei teigia Ž. Mauricas, lėšos mažėja ir Latvijai, t.y. –13 proc.“, – teigia jis.

Finansų ministerijos ES ir tarptautinių reikalų departamento direktorius Darius Trakelis pasakoja, kad derybose Lietuva siekia užsitikrinti laipsnišką lėšų mažinimą ir prašo skirstant lėšas atsižvelgti į ženklų Lietuvos gyventojų skaičiaus sumažėjimą, kas tikrai prisidėjo prie spartesnio BVP, skaičiuojant vienam gyventojui, didėjimo.

„Taip pat siekdami tolygesnio lėšų paskirstymo ir palankesnių finansavimo taisyklių, siekiame lėšų skirstyme atspindėti Lietuvos padalijimą į du NUTS2 lygmens regionus – labiau išsivysčiusį Sostinės (kurio BVP/gyventojui siekia apie 109 proc. ES vidurkio) ir Vidurio Vakarų regioną (61 proc. ES vidurkio).

Pažymėtina, kad ES lygiu Lietuvos augimas yra laikomas konvergencijos sėkmės istorija, nes per dešimtmetį Lietuvos BVP išaugo 25 proc., t.y. nuo 50 proc. (2004 m.) iki 75 proc. (2014)“, – rašoma Finansų ministerijos atsiųstame komentare.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Audi“ gamyklos Vengrijoje darbuotojai pradės savaitės trukmės streiką (1)

„Audi“ gamyklos Vengrijoje darbuotojai ketvirtadienį pradės savaitės trukmės streiką,...

Nyderlandai: dėl „Brexit“ 250 įmonių svarsto persikelti iš Didžiosios Britanijos (2)

Nyderlandų pareigūnai yra susisiekę su daugiau nei 250 įmonių dėl galimo persikėlimo į šalį...

Kinijos viceprezidentas Davose: Kinijos ir JAV santykiuose abi šalys yra nepakeičiamos (2)

Konfrontacija tarp Vašingtono ir Pekino daro žalą abiem pusėms, Pasaulio ekonomikos forume ( PEF )...

VTEK tirs buvusio „Registrų centro“ Sertifikatų centro vadovo elgesį (1)

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ( VTEK ) pradėjo tyrimą dėl buvusio valstybės įmonės...

Šalia Vilniaus kils nauja vokiečių gamykla: įdarbins 440 darbuotojų (272)

Vokietijos bendrovė „ Homanit “ – vidutinio (MDF) ir didelio (HDF) tankio medžio plaušų...

Top naujienos

Landsbergis: Lietuva prarado Meką taip ir nesupratusi, ką iš tikrųjų turėjo (124)

Trečiadienį mirė vienas garsiausių lietuvių kilmės kino menininkų Jonas Mekas . Jam buvo 96-eri.

Andrius Užkalnis. Išaiškėjo, ką Užkalnis iš tikrųjų veikia JAV ir ką liepia dirbti jums (122)

Pamatėte nuotrauką ir žinote, kodėl iš tikrųjų taip ilgai ir dažnai būnu Amerikoje....

Rusija viešai pademonstravo raketą, galinčią sužlugdyti ginkluotės sutartį su JAV (22)

Rusija trečiadienį pademonstravo raketų sistemą, anot Vašingtono, pažeidžiančią svarbą...

Dainiaus Sinkevičiaus filmo „Pravieniškių mafija“ premjera (36)

Visą Lietuvą sudrebinusios ir kalėjimų sistemos tamsiąją pusę atskleidusios ir jau betseleriu...

Karbauskis nori pertvarkų partijoje: jau žino, kokių žmonių nebeliktų (1)

Artėjant Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) suvažiavimui, į partijos narius...

Įtampa Vilniaus daugiabutyje: kaimynui pradėjus remontą – pradėjo griūti visas namas (161)

Nenori susipykti su kaimynu, nepradėk remonto, – sako žmonės. Vieno Vilniaus daugiabučio...

Kelionės tikslas – Jordanija: turistų neišlepinti vietiniai atostogas paverčia tobulomis (39)

Prieš pradėdamas norėčiau įspėti – jei Jūs esate poilsį paplūdimyje mėgstantis turistas,...

Rusijos grėsmių akivaizdoje – svarbus iššūkis Lietuvai: ekspertai įvardijo, koks žingsnis būtų pražūtingas (502)

Kas turi dar įvykti, kad lietuviai nebesiilgėtų Sovietų Sąjungos? Kuri šalis mums atrodo pati...

Statistikos analitikų prognozė „Žalgiriui“ negailestinga (8)

Eurolygos partneris eurohoops.net paskelbė prognozę, kaip atrodys galutinė turnyro lentelė po...

Iš „Eurovizijos“ atrankų pasitraukusiam Sashai Song gresia tūkstantinė bauda (11)

Trečiadienio vakarą LRT televizijoje filmuojant dar vieną „Eurovizijos“ atrankų laidą...