Dažniausiai lietuviai pailsėti skrenda į šiltus kraštus, tačiau retas, kuris žino, kad kokybiškai ir įspūdingai pailsėti galima ir Žemaitijoje.
Žemaitijos nacionaliniame parke, šalia Platelių ežero, poilsiautojus pasitinka zebrų kostiumais pasipuošę žirgai – sodyboje jų net dvylika. Vos pamatę atvykėlius, žirgai prisistato, noriai su jais bendrauja.
„Didėja noras pažinti žirgą. Ne tik, kad joti, ne tik sportuoti, o susipažinti: kaip jis gyvena, ką jis jaučia, ką jis mąsto, kontakto su žirgu – va tokie dalykai“, – teigė sodybos „Virš Ąžuolų“ žirgyno instruktorė Ramunė Ašmontaitė.
Sodyboje yra daugiau gyvūnų. Puikios figūros ožkytė prižiūri ne tik poilsiautojus, bet ir augalus, ir visai nesiskundžia, kad žirgams atitenka didžiausias dėmesys.
„Bent jau prieiti, bent jau paglostyti. Kadangi vasarą krūviai dideli, ne visada išeina susiderinti pajoti, bet pamatyt, pajausti, pačiupinėti tą nosį – labai nori“, – teigė R. Ašmontaitė.
„Yra Brendis, yra Neila, yra Gilė. Gilė buvo mūsų ponis, bet dabar jau šiuo metu nebeturime jos. Yra Sopranas, Liepsnius“, – dalinosi sodybos „Virš Ąžuolų“ administratorė Danguolė Rupeikienė.
Žirgų vardais pavadinti ir poilsiautojų nameliai.
„Mes orientuojamės į ramų poilsį šeimoms, poroms. Užsiimame stovyklomis“, – dalinosi D. Rupeikienė.
Anot „Virš Ąžuolų“ administratorės, už naktį tokiose atostogose gali tekti pakloti ir triženklę sumą.
„Truputį virš 100. Vieni nori džiakuzi, kiti nenori džiakuzi, vieni nori kepsninės, kiti nenori kepsninės, vieni parai atvažiuoja, kiti savaitei atvažiuoja“, – aiškino ji.
Nors vieta pakankamai atoki ir žmonės veržiasi diržus taupydami, tačiau šeimininkai sako, kad sunkmečio nejaučia.
„Žmonės, žinokite, turi pinigų. Ir atostogom netaupo. Arba kaip tik visus metus taupo, kad galėtų atvažiuoti ir paatostogauti, kokybiškai paatostogauti“, – teigė „Virš Ąžuolų“ administratorė D. Rupeikienė.
Anot sodybos šeimininkų, kainos jų sodyboje gana aukštos yra todėl, kad jie tiesiog neturi kito pasirinkimo. R. Ašmontaitės teigimu, jiems brangiai kainuoja ir arklių, ir pačios aplinkos priežiūra.
Moteris atskleidė, kiek kainuoja žirgų priežiūra.
„Kadangi pas mus žirgai yra su smarkiai skirtingais poreikiais, 1000 eurų kai kuriems neužtenka“, – teigė ji.
Atostogauti iš miesto į kaimą atvykę, žmonės ištyrinėja ir kas aplink. Vienas kitas nukeliauja ir į netoli esančią vyndarių sodybą.
„Čia yra Žemaitijos nacionalinis parkas ir būtent ta vieta yra įtraukta kaip kraštovaizdžių draustinis. Kadangi pats reljefas yra kalvos, skardžiai ir labai dideli kritimai pačiam reljefe, tai būtent, kur tas reljefas susiformavo ledynmečiu. Netoli yra Platelių ežeras, iš kurio išteka Babrungo upė ir ji čia, apačioje vinguriuoja“, – pasakojo „Vyndarių sodybos“ savininkas Dalius Marcinkevičius.
Vieta išskirtinė ir dėl šaltinių, kur nuolat teka gėlas, švarus ir šaltas vanduo.
„Be galo daug šaltinių. Kada mes tvarkėme pačią sodybą, atsirado labai daug šaltinių. Mes patys juos atradom, net nežinodami. Tiesiog, išpjauni žolę ir bėga. Čia kaip sūris skylėtas. Jų be galo daug“, – dalinosi D. Marcinkevičius.
Nors „Vyndarių sodybos“ savininkas atvirauja, kad daug svečių kol kas dar nesulaukia, bet Žemaitija su savo populiariausiais objektais žmones traukia.
„Sutinkame vis daugiau žmonių, kurie važinėja dviračiais aplink Platelių ežerą, lanko Šaltojo karo muziejų, lankosi mūsų žemaitiškajame Versalyje, Auginskių rūmuose“, – dalinosi Plungės Turizmo informacijos centro direktorė Sandra Kasmauskienė.
Žmonės lanko ir pažintinius takus bei įvairias degustacijas.
„Kiekvienam atvažiavusiam turistui, nepamėginti, neišmėginti, kas yra kastinys, kas yra šmakalas, kas yra spirgienė – tai nesužinoti, kas yra žemaitiškas skonis“, – teigė S. Kasmauskienė.
Anot jos, monitoringai rodo, kad per metus į Plungės rajoną atvyksta apie pusę milijono turistų. Turizmo informacijos centro vadovė teigė, kad karštą pastaruoju metu pamėgo ir skandinavai.
Plačiau LNK reportaže:
