Laucius: ikiteisminis tyrimas dėl Stepukonio veiklos buvo atnaujintas
Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Justas Laucius penktadienį pranešė, kad prokuratūra atnaujino ikiteisminį tyrimą, kuris 2022 metų kovo pabaigoje buvo pradėtas gavus mokėjimo įstaigos „Paysera“ pranešimą.
„Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo organizuojamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamas ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal „Payseros“ pranešimą dėl įtartinos finansinės operacijos. Daugiau pranešimų ar jų pagrindu pradėtų tyrimų nebuvo, kalba ėjo apie 2022 metų kovo pabaigoje į Šarūno Stepukonio sąskaitą įvykusį bankinį mokėjimą iš Lenkijos įmonės“, – žurnalistams penktadienį priminė J. Laucius.
Mokėjimo suma siekė 3,9 mln. Šios lėšos buvo iš pradžių įšaldytos Pinigų plovimo prevencijos įstatymo numatyta tvarka, vėliau, pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
„Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal straipsnį, kuris kalba apie nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą. Kalbant paprastai, dėl pinigų plovimo. Šiame ikiteisminiame tyrime Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras 2022 metų rugpjūčio pradžioje priėmė sprendimą tyrimą nutraukti. Iš nutarimo argumentų visumos matyti, kad toks sprendimas buvo priimtas įvertinus FNTT Pinigų plovimo pinigų valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) išvadas, bankų duomenis, Šarūno Stepukonio parodymus“, – teigė J. Laucius.
Pasak prokuroro, įtariamasis pateikė dokumentus, kurie buvo vertinti tiek Pinigų plovimo prevencijos valdybos, tiek VMI.
„Šis mokėjimas iš Lenkijos į sąskaitą pateko vykdant akcijų perdavimo sandorį. Patikrinus aplinkybes, buvo konstatuota, kad yra nustatyta aplinkybė, jog šie pinigai buvo ne iš nusikaltimo, o iš legalios veiklos“, – nurodė jis.
„Paysera“ nutarimo neskundė. Visgi įvertinus naujausias aplinkybes ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. Anot J. Lauciaus, susipažinta ir su Europos prokuratūros informacija.
„Pripažinau, kad sutampa vienoje baudžiamojoje byloje ir kitame ikiteisminiame tyrime tiriamų nusikalstamų veikų laikotarpis, banko sąskaitos, įmonės dalyvavusios bankiniuose pavedimuose“, – nurodė jis.
FNTT valdybos pirmininkas Robert Šadienec kalbėjo, kad antrasis ikiteisminis tyrimas dėl, įtariama, labai didelės vertės privataus kapitalo fondo „Baltcap AS“ bei tiesiogiai ir netiesiogiai šiam fondui priklausančių įmonių turto ‒ daugiau nei 20 milijonų eurų, pasisavinimo, pradėtas 2023 m. lapkričio mėnesio pabaigoje.
„Pats nusikaltimas kvalifikuojamas, kaip turto pasisavinimas. Plačiai pagarsėjęs asmuo, Šarūnas Stepukonis, pasinaudodamas galimybe ir einamomis pareigomis pasisavino daugiau nei 27 mln. Eur.
Tyrimas buvo atliekamas kitoje ikiteisminio tyrimo įstaigoje, organizuojamas Vilniaus apygardos prokuratūros, tačiau šių metų sausio mėn. pabaigoje buvo priimti sprendimai, todėl tyrimas buvo perduotas atlikti FNTT ir jo organizavimą perėmė Europos prokuratūra“, – sakė jis.
Nustatyta, kad abiejuose ikiteisminiuose tyrimuose tiriamose finansinėse operacijose figūruoja tos pačios įmonės ir tos pačios banko sąskaitos, sutampa kai kurių abejose bylose tiriamų piniginių pervedimų atlikimo laikotarpiai bei kitos reikšmingos veiksmų ir aplinkybių teisėtumo vertinimui aplinkybės.
Paklausus, ar tarp dokumentų, kurių pagrindu buvo nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą, buvo ir „BaltCap“ ar susijusių įmonių pateiktos medžiagos, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Laucius teigė, jog šios informacijos atskleisti negali.
„Atnaujinus ikiteisminį tyrimą šitoje vietoje situacija tokia, kad esu tas pareigūnas, kuris priėmė atnaujinti ikiteisminį tyrimą, bet nesu tas, kuris šiuo metu jį organizuoja ir kontroliuoja. Į klausimus apie detales turėtų teisę atsakyti tik tas prokuroras, kuris ikiteisminį tyrimą šiuo metu organizuoja“, – sakė J. Laucius.
Prokuroras pakartojo, kad ikiteisminio tyrimo metu 2022-aisiais nebuvo nustatyta, kad pinigai gauti iš neteisėtos veiklos.
Kiškis: spragų sistemoje nėra
FNTT direktorius Rolandas Kiškis taip pat tikino nematantis spragų pinigų prevencijos sistemoje.
„Kas liečia pinigų plovimo prevencijos sistemą, mes manome, kad sistema veikia gerai ir daugumoje atveju vėliavėlės ar raudonos lemputės užsidega.
Šiuo atveju, šiame etape, didelių esminių trūkumų ar klaidų, kas liečia pinigų plovimo prevenciją, nematome. Taip, matome, ką reikėtų efektyvinti, taisyti, tiek apie reguliavimą, tiek įrankius, tai yra dinaminis procesas, tai darome nuolatos“, – sakė direktorius.
Jis taip pat nurodė, kad atnaujinti ikiteisminį tyrimą paaiškėjus naujoms aplinkybėms yra normali praktika.
„Paaiškėjus naujai informacijai mes pertikriname visus duomenis, visuomenė tai turėtų suprasti. Jei pamatysime, kad įvyko klaida, niekas nieko neslėps ir mes informaciją pateiksime suderinę su prokurorais“, – sakė R. Kiškis.
FNTT vadovas pabrėžė, kad daugiau su Š. Stepukonio veikla susijusių pranešimų iš „Payseros“ gauta nebuvo.
Iš lošimo bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ pranešimų FNTT negavo.
Paaiškino atsakomybes
Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje, skirtoje aptarti galimą lėšų pasisavinimą, FNTT atstovas Audrius Valeika kalbėjo apie pinigų plovimo prevenciją bei atsakingas institucijas.
Jis aiškino, kad už tai atsakingi daugelis institucijų – azartinius lošimus organizuojančios įmonės, auditoriai, antstoliai, notarai, advokatai, NT agentai ir kt.
„Tai sakau, kad suprastume, kas yra įpareigoti“, – sakė jis bei pridūrė, kad jie turi nustatyti vidaus politiką bei procedūras, o juos sudaro kompleksinės priemonės.
„Už pinigų plovimo prevenciją atsakingos Vyriausybė, FNTT, LR saugumo departamentas, Lietuvos bankas, Lošimų priežiūros tarnyba <...>. Ratas yra labai didelis“, – vardijo A. Valeika.
„Sistema veikia kaip laikrodis, visi turi veikti, kad rodyklė suktųsi, visi turime įgyvendinti savo funkcijas“, – pridūrė jis.
Tyrimas pradėtas jau anksčiau
Delfi primena, kad antradienį „Paysera“ išplatino pranešimą, kuriame teigė, kad Š. Stepukonio finansinės operacijos buvo atidžiai stebimos, atlikti keli vidiniai tyrimai. Jų metu kliento buvo prašoma atsiųsti dokumentaciją, reikalingą pagrįsti atliekamą finansinę veiklą, vykdoma kliento finansinės veiklos analizė, informacija apie pastebėtą įtartiną veiklą ir operacijas perduota teisėsaugos institucijoms bei Lietuvos bankui.
Tuo tarpu FNTT reaguodama į tai paskelbė, kad išanalizavus šią gautą informaciją buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo. Tuomet įšaldytas Š. Stepukonio turtas, esantis „Paysera“ sąskaitoje. Visgi, kaip informavo FNTT, 2022 m. ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Europos prokuratūra yra paskelbusi tarptautinę Š. Stepukonio paiešką. Dėl vagysčių iš „BaltCap“ infrastruktūros fondo Baltijos šalių pensijų fondai buvo priversti nurašyti milijonus eurų. Privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“ kreipėsi į teismą dėl buvusio partnerio Lietuvoje Š. Stepukonio, lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkės Estijoje „OB Holding 1“, iš kurių bando prisiteisti 16,6 mln. eurų.
BNS interviu S. Gustainis teigė, kad Š. Stepukonis, įtariamas pralošęs milijonus eurų fondo įmonių lėšų, tai darė klastodamas dokumentus ir meluodamas. Jis patvirtino, kad suma gali viršyti 30 mln. eurų. Anot S. Gustainio, kalbama apie kelias apvogtas įmones, kurioms vadovavo Š. Stepukonis.
„Olympic Casino Group Baltija“ vadovas Tomas Palevičius anksčiau Eltai komentavo, kad Stepukonis, lošdamas laikėsi teisės aktuose numatytų procedūrų, o pinigų kilmė lošimo sąskaitoje – pagrįsta. Pasak jo, lošimai buvo vykdomi negrynaisiais pinigais internetu, gana ilgą laiką.
„Pinigai į lošimams skirtą sąskaitą buvo pervedami iš sąskaitų, esančių Lietuvoje veikiančiose finansų įstaigose, pinigų kilmė buvo pagrįsta. Pinigų srautai buvo aiškiai matomi ir deklaracijose, kurias įstatymuose numatyta tvarka teikiame Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
Dėl šio konkretaus atvejo buvome anksčiau sulaukę užklausų iš vieno šalyje veikiančio banko, VMI ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos dėl papildomos informacijos, kurią nedelsdami perdavėme“, – Eltai teigė T. Palevičius.
„BaltCap“ sutartį su Š. Stepukoniu nutraukė pernai lapkritį ir iškart kreipėsi į teisėsaugą po to, kai nustatė veiklos pažeidimų tvarkant jo vadovaujamo fondo finansus. Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis tvirtina, kad Š. Stepukonis šiuo metu savanoriškais pagrindais kariauja Ukrainoje.
