Pasak „Easy Debt Service“ direktorės Rasos Butkuvienės, to, kad didesnė gyventojų dalis nei pernai tikisi ryškesnio atlyginimų augimo, priežastys yra dvejopos. Viena vertus, nukritus energijos išteklių kainoms ir stabilizuojantis infliacijai gyventojai tampa optimistiškesni dėl šalies ekonominės padėties. Kita vertus, gan smarkiai perkamąją galią sumažinusi infliacija neišvengiamai augino lūkesčius dėl didesnių pajamų, kad gyventojai galėtų ne tik patenkinti būtinuosius savo poreikius, bet ir leisti sau daugiau.
Kaip rodo tyrimas, didesnio nei 10 proc. atlyginimų augimo šįmet tikisi 15 proc. respondentų, 22 proc. mano, kad jų atlyginimas turėtų augti 5–10 proc., iki 5 proc. siekiančio atlyginimo augimo tikisi 17 proc. gyventojų.
Manančių, kad jų pajamos šįmet nesikeis dalis sudaro 29 proc. gyventojų. Tai – 10 proc. punktų mažesnis skaičius nei 2022 m. Nuomonės, jog pajamos nesikeis, dažniau laikosi moterys, vyriausio amžiaus, mažesnių pajamų apklaustieji.
Nors 54 proc. šalies gyventojų tikisi atlyginimų augimo, daugėjo ir pesimistiškai nusiteikusių gyventojų. Tai, kad jų pajamos šįmet mažės, teigia 18 proc. respondentų, arba 11 proc. punktų didesnė dalis nei pernai.
„Sparti infliacija praėjusiais metais mažino vartojimą, gyventojai buvo linkę atsisakyti ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų. Sumažėjusi paklausa turėjo įtakos daliai įmonių – kai kurioms teko atsisakyti dalies darbuotojų, kai kurios, matyt, tokių veiksmų galimybės neatmeta, jei situacija negerės“, – komentavo R. Butkuvienė.
Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad nedarbo lygis Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 7,7 proc. ir, palyginti su ketvirtuoju praėjusių metų ketvirčiu, padidėjo 1,3 proc. punkto.
Taigi, tikėtina, kad pesimistinius lūkesčius dėl savo pajamų turi infliacijos ir dėl to mažėjusios paklausos labiausiai paveiktų įmonių darbuotojai. Tiesa, reikia pastebėti, kad Lietuvos bankas prognozuoja, jog šiemet nedarbo lygis bus 6,6 proc., o kitąmet mažės iki 6,4 proc.
„Dabartinė ekonomikos situacija riboja įmonių galimybes didinti atlyginimus, ypač atskiruose, sumažėjusios paklausos labiausiai paveiktuose sektoriuose. Be to, nors Europos centrinio banko (ECB) pinigų politika yra nukreipta į infliacijos suvaldymą, vienas iš tarpbankinių palūkanų normų didinimo efektų taip pat yra mažėjanti paklausa.
Ir nors šalies ekonomikos augimas lėtėja, Lietuvos bankas šįmet prognozuoja 10 proc. siekiantį vidutinį darbo užmokesčio augimą, kuris jau metų viduryje turėtų aplenkti infliaciją. Žinoma, pajamų augimas tarp dirbančiųjų pasiskirstys nevienodai, o ryškesnis infliacijos sumažėjimas bei ekonomikos augimo atsigavimas numatomas tik kitąmet, tad įtampa išlieka.
Vis dėlto, panašu, sunkiausią Rusijos karo Ukrainoje sukeltų ekonomikos sukrėtimų fazę jau palikome už nugaros. Ką tikrai būtina iš jos išsinešti kiekvienam, tai asmeninių finansų pamokas apie biudžeto planavimo ir finansinės pagalvės kaupimo būtinybę. Tai tos kasdienių finansų dedamosios, kurios ekonomikos neramumus padeda atremti lengviau“, – dėstė R. Butkuvienė.
Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Easy Debt Service“ užsakymu 2023 m. sausio 19–28 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausta 1015 respondentų, jų atsakymai reprezentuoja 18–75 m. amžiaus šalies gyventojų nuomonę.
