Atlyginimų augimas išsikvepia, bet daugelio laukia geras pokytis

Po įspūdingo praėjusių metų spurto Lietuvos ekonomikos augimas turėtų sulėtėti, nepaisant to šiemet atlyginimai turėtų augti stabiliau, todėl jų augimą turėtų pajusti daugiau žmonių, sako „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nors ekonomikos augimas sulėtės ir jis bus lėčiausias tarp Baltijos šalių, ekonomistas ramina, kad toks augimo tempas turėtų išlikti pakankamas, kad skatintų nedarbo ir socialinės atskirties mažėjimą.

Ekonomika lėtės

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę šiems metams „Swedbank“ ekonomistai sumažino 0,3 procentinio punkto iki 3,2 proc.

„2015 m. tas BVP augimas, pavyzdžiui, buvo lygus 2 proc., nes 2015–2016 jis buvo labai sulėtėjęs dėl Rusijos embargo ir nuosmukio, sumažėjo prekybiniai santykiai tarp šalių. Bet jau dabar didelė dalis pieno produktų gamintojų gana sėkmingai persiorientavo į kitas ES šalis ir JAV, ir todėl tas ekonomikos augimas sugrįžo.

Vis dėlto šiemet jis lėtėja dėl lėčiau augsiančio eksporto. Bus sunkiau eksportuoti į D. Britaniją, Vokietiją dėl mažėjančio kaštų konkurencingumo“, – sako jis.

Anot N. Mačiulio, eksporto augimas sulėtės daugiau nei per pusę – nuo 12 proc. pernai iki 5 proc. šiemet.

Atlyginimai augs lėčiau, tačiau augimą pajus daugiau žmonių

„Swedbank“ vertinimu, namų ūkių vartojimo augimas išliks stabilus.

Nors prognozuojama, kad vidutinio darbo užmokesčio augimas sulėtės nežymiai, iki 7 proc., tačiau tuo pačiu metu mažės ir infliacija, kuri šiemet turėtų trauktis iki 3,3 proc.

„Atlyginimų augimas tęsis, tačiau tokio spartaus augimo nematysime. Jis sulėtės nuo 8 iki 7 proc., bet bus vis tiek vienas sparčiausių ES, vadinasi mes lėtai, bet artėsime prie ES vidurkio.

Aišku, kas lemia tą augimą, – darbuotojų trūkumas, kuris yra pakilęs į aukščiausią lygį nuo krizės“, – sako jis.

Tačiau N. Mačiulis pažymi, kad gyventojų pajamos augs sparčiau nei kainos, todėl jų perkamoji galia didės.

Taip pat jis džiugiai pažymi, kad šiemet tikėtinas tolygesnis atlyginimų augimas, todėl jį pajus daugiau darbuotojų daugelyje ūkio sektorių.

„Infliacija išsikvėps, kainų šuolio neprognozuojame, jei augs kainos, tai ne daugiau nei 3 proc.“, – teigia jis.

Tuo metu nedarbo lygis turėtų nukristi žemiau 7 proc. kartelės, tačiau dėl nepalankių demografinių tendencijų užimtųjų skaičius ir šiais, ir kitais metais turėtų šiek tiek mažėti.

NT rinkos burbulas nesipučia

Praėjusiais metais ne kartą buvo keltas klausimas, ar nesipučia burbulas nekilnojamojo turto (NT) rinkoje.

N. Mačiulis sako, kad NT rinka vis labiau vėsta, nors Kaune matomos ir kitokios tendencijos.

„Praėjusiais metais matome, kad butų kainų augimas Vilniuje ir Klaipėdoje sulėtėjo, o paskutinį 2017 m. ketvirtį augimas Klaipėdoje nesiekė 5 proc., Vilniuje augo 5,6 proc., sandorių skaičius taip pat sumažėjo, todėl galima sakyti, kad būsto rinka atvėso.

Bet matome, kad Kaunas išsiskyrė, ir butų kainų augimas išliko labai spartus, praėjusių metų pabagoje jis siekė netgi 20 proc.“, – neslėpė nuostabos.

Ekonomistas pažymėjo, kad Kaunas išsiskyrė dėl to, kad apskritai miestas ėmė pritraukti vis daugiau tiesioginių užsienio investicijų, šis miestas vis labiau prisideda prie bendro Lietuvos ekonomikos augimo.

„Antra priežastis, būsto kainos Kaune po krizės buvo įkritusios į gilesnę duobę, tačiau netgi dabar vidutinė butų kaina yra šiek tiek mažesnė nei vidutinė Klaipėdoje ir beveik dvigubai mažesnė nei Vilniuje“, – atkreipia dėmesį.

Grynoji emigracija bus mažiausia nuo šio amžiaus pradžios

N. Mačiulis pažymi ir dar vieną optimistiškesnę prognozę, kad emigracijos pikas veikiausia jau praeityje, o šiemet turėtų emigruoti jau mažiau nei 10 tūkst. žmonių.

„Matome, kad blogiausia jau praeityje. Prognozuojame, kad iš Lietuvos išvyks 39 tūkst. gyventojų, tačiau iš emigracijos sugrįš ir iš kitų šalių atvyks apie 30 tūkst. gyventojų. Jei šis scenarijus taptų realybe, tai būtų mažiausia grynoji emigracija nuo šio amžiaus pradžios“, – sako jis.

N. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad nepaisant lėtesnio BVP augimo, kuris 2019 metais turėtų sumažėti iki 2,5 proc., galima pasidžiaugti tuo, kad Lietuva gerai pasiruošusi galimiems iššūkiams.

Pagrindiniai šalies finansinės sveikatos rodikliai geri – užsienio prekyba išlieka subalansuota, valdžios sektoriaus biudžetas jau trečius metus iš eilės bus perteklinis, valstybės skolinimosi kaina arti istorinių žemumų, gyventojų ir įmonių finansiniai įsipareigojimai kuklūs, o santaupos – rekordinės.