Mažai kas galvoja apie senatvę jai dar neatėjus – gal dėl to mėgsta sakyti, kad pensijos nesulauks. Vis dėlto dauguma dabartinių dirbančiųjų garbaus amžiaus sulauks, o kokią dalį buvusio atlyginimo gaus kaip pensiją – čia jau kitas klausimas.
© DELFI / Domantas Pipas

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius („į rankas“) Lietuvoje buvo 644 Eur, o vidutinė senatvės pensija – 274 Eur. Grubiai skaičiuojant, vidutinį atlyginimą uždirbantis žmogus gali tikėtis 42 proc. jo dydžio pensijos (274/644x100 proc.). Šis santykis dar vadinamas pajamų pakeitimo norma.

Idant užtikrintų tam tikrą pragyvenimo lygį ir viena gyventojų karta neturėtų kur kas geresnių ar blogesnių sąlygų nei buvusi, daugelis šalių imasi priemonių, kad šis dydis drastiškai nesikeistų. Taigi, padidėjus atlyginimams, automatiškai ar pavieniais sprendimais pensijos indeksuojamos.

Valstybės kontrolė neseniai paskelbė Valdžios sektoriaus finansų tvarumo ataskaitą. Be kita ko, joje atkreipiamas dėmesys, kad dėl mažėjančio užimtumo nuo 2019 m., metinis darbo užmokesčio fondas augs lėčiau negu vidutinis darbo užmokestis, todėl mažės pajamų pakeitimo norma. Projekcijos rodo, kad net kartu su kaupimo fonduose sukaupta pensijos dalimi 2018 m. ji bus 35 proc., o 2047 m. jau vos 27 proc.

Paprastai kalbant, darbuotojai, uždirbantys 1 tūkst. Eur, dabar galėtų tikėtis apie 350–420 Eur pensijos. Po 30 metų (t. y. tie, kurie dabar skaičiuoja ketvirtą gyvenimo dešimtmetį) už atitinkamą atlyginimą – bent ketvirtadaliu mažiau. Net jeigu papildomai kaups pensijų fonduose.

Apie dabartinio pensijų kaupimo modelio problemas kalbėta ne kartą. Pernai Lietuvos bankas parengė atitinkamas įstatymo pataisas, kad bent pensijų kaupimas būtų efektyvesnis. Pataisų projekte buvo paaiškinta, kad veikiant dabartinei tvarkai dėl neracionalių sprendimų, prarasti pinigus rizikuoja 70 proc. pensijas kaupiančių gyventojų. Taigi, siūlyta įdiegti gyvenimo ciklo pensijų fondų veiklos koncepciją arba tikslinės datos pensijų fondų modelį.

Jis būtų grindžiamas kartu su dalyviais „senstančių“ pensijų fondų principu, kai kiekvieno pensijų fondo investavimo strategija yra dinamiška – laikui bėgant mažėjančia investavimo rizika. Kitaip tariant, jauniausių kaupimo dalyvių turtas būtų investuojamas rizikingiau bet pelningiau, o seniausių – ne taip pelningai, bet užtikrintai.

Dar praėjusį rugsėjį atsakingos institucijos teigė, kad dėl projekto vyksta diskusijos. DELFI pasidomėjo, kuo jos baigėsi.

Gyventojai netenka 50–80 proc.

Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų analizės skyriaus vyriausiosios specialistė Dalia Juškevičienė teigė, kad jos atstovaujama institucija toliau remia pasiūlytą modelį.

„Lietuvos banko valdybos pirmininkas viešai išsakė paramą spaudos konferencijoje, kurioje buvo pristatomi ir kiti su pensijų sistema susiję pasiūlymai. Savo pasiūlymus pateikėme Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai“, – informavo ji.

Atlyginimai didės, tačiau būsimuosius pensininkus kankins pavydas
© DELFI / Karolina Pansevič

Paklausta, kiek pinigų gali prarasti arba negauti tie 70 proc. asmenų, kurie kaupia netinkamuose pagal riziką fonduose, specialistė aiškino, kad tai įvertinti sudėtinga:

„Skaičiavimų rezultatai priklausytų nuo pasirinktų prielaidų dėl akcijų ir obligacijų grąžų kitimo ir pasirinkto investavimo scenarijaus: vienoks kaupimo rezultatas būtų gaunamas, jei pensijų kaupimo dalyvis visą laiką kauptų tik konservatyviame pensijų fonde, o kitoks – jei investuotų tik rizikingiausiame pensijų fonde, kuris investuoja tik į akcijas.

Hipotetiškai, pasirinkę gana realias prielaidas, gautume, kad tas, kuris kauptų tik konservatyviame pensijų fonde (maža investicijų grąža ir mažas vertės kintamumas) per visą kaupimo laikotarpį sukauptų vidutiniškai apie 80 proc. mažiau, kaupiantysis tik akcijų fonde (didesnė grąža, tačiau gerokai labiau kintanti vertė) sukauptų apie 50 proc. mažiau, nei kaupdamas pagal gyvenimo ciklo investavimo strategiją.“

Anot D. Juškevičienės, Atspėti kaip pajudės rinkos, yra sudėtinga, vis dėlto bendruoju atveju tinkamai pasirinkta viso gyvenimo investavimo strategija daugeliui padėtų kaupti efektyviau.

Apeliuoja į priemonių planą

Ne ką daugiau apie minėto projekto likimą galėjo pasakyti Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Šarūnas Ruzgys
Šarūnas Ruzgys
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Mūsų žiniomis, dabar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėlioja idėjas, labai prašomės į kokią darbo grupę, bet kol kas, suprantu, jie turi kitų darbų ir prioritetų. Dėl to dar nieko viešiau ir nedaro. Finansų ministerija visų pirma laukia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymų. Tik tiek mums ir žinoma. O šiaip dirbam savo darbą, investuojam, uždirbinėjame grąžą fondų dalyviams ir stebime situaciją“, – komentavo jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tiesiai neatsakė, kas toliau daroma su įstatymo projektu. Nors laikas eina toliau ir pensijas kaupiantys gyventojai netenka dalies pinigų.

„Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane numatyta, kad sprendimai dėl II ir III pensijų kaupimo pakopų tobulinimo turi būti priimti 2018 m. IV ketvirtį.

Kaip vienas iš tobulinimo apsektų minimas klausimas ir dėl galimybės steigti gyvenimo ciklo fondus. Juos įdiegus, asmenų investavimo rizika mažėtų, o valdytojai turėtų prisiimti daugiau atsakomybės už rezultatus“, – situaciją pakomentavo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė Asta Aranauskienė.

Primename, kad jos atstovaujama ministerija yra viena iš dviejų, kurioms Vyriausybė kitąmet numato papildoma finansavimą. „Prioritetiniams darbams įgyvendinti“ planuojama skirti 226,5 mln. Eur. Tačiau iš šių lėšų pensijų sistemos pokyčiams pinigų nenumatoma.

Atlyginimai didės, tačiau būsimuosius pensininkus kankins pavydas
© DELFI / Domantas Pipas

Tiesa, kaip informavo ministerija, planuojama, kad 2018 m. iš „Sodros“ biudžeto 176 mln. Eur bus skirta pensijų indeksavimui, o 59 mln. Eur prireiks perskaičiuojant pensijų dydžius į apskaitos vienetus.

Skurdo rodikliai – vieni prasčiausių

Europos Komisijos (EK) ataskaitoje bei ES Tarybos rekomendacijose Lietuvai taip pat atkreipiamas dėmesį į pensijų tvarumo problemas šalyje.

„Lietuvos darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas reiškia, kad didėja pensinio amžiaus gyventojų dalis. Dabartinėms tendencijoms išliekant, galima prognozuoti, kad pensinio amžiaus žmonių koeficientas per 20 metų išaugs dvigubai. Jei 2015 m. dešimčiai darbingo amžiaus gyventojų teko 3 pensinio amžiaus gyventojai, tai 2035 m. dešimčiai darbingo amžiaus gyventojų teks jau 6.

Be to, išlaikomo amžiaus vaikų koeficientas (santykis su darbingo amžiaus žmonėmis) per pastaruosius 25 metus sumažėjo, bet per ateinančius 15 metų jis turėtų padidėti nuo 0,33 iki 0,39. Tad darbingo amžiaus gyventojams tenkanti našta dar sunkės“, – komentavo EK atstovybės Lietuvoje Ryšių su žiniasklaida grupės vadovas Giedrius Sudikas.

Anot jo, šie pokyčiai turės svarbių pasekmių ilgalaikiam fiskaliniam tvarumui – švietimo, sveikatos priežiūros, ilgalaikės priežiūros ir pensijų išlaidos, kaip bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, turėtų didėti.

Nesikeičiant dabartinėms demografijos tendencijoms nekintant, visos su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos nuo 16 proc. BVP 2015 m. išaugs iki 20,7 proc. BVP 4-ojo dešimtmečio pabaigoje. Išlaidos pensijoms, kaip BVP dalis, skaičiuojant pagal galiojančias pensijų taisykles, iki ketvirtojo dešimtmečio pabaigos padidės maždaug 50 proc.

Atlyginimai didės, tačiau būsimuosius pensininkus kankins pavydas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Šiems pokyčiams reikia ruoštis. Svarbiausia palaipsniui pertvarkyti ekonomiką, kad jos sukuriama vertė didėtų ir taip galėtų užtikrinti reikalingą biudžeto finansavimą net ir mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui.

Čia svarbiausias faktorius – kuo aukštesnis Lietuvoje gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų inovatyvumas. Norint jį pasiekti reikia reformuoti švietimo sistemą, kad ji būtų orientuotą į kokybę, ir sukurti gerai koordinuojamą inovacijų politiką, užtikrinančią tinkamas paskatas bei finansavimą“, – aiškino G. Sudikas.

Jis atkreipė dėmesį ir į kitą EK matomą problemą – pensijų adekvatumą. Lietuvoje yra aukštas skurdo lygis, ir jis ypač ryškus pensininkų grupėje.

Vyresnių negu 65 metų pensininkų skurdo ar socialinės atskirties rizikos lygis sudaro 37,7 proc. (2015 m. duomenys), yra vienas aukščiausių ES ir nuo 2010 m. dar padidėjo. Be to, labai skiriasi vyresnių negu 65 metų vyrų ir moterų skurdo rodikliai: moterų skurdo ar socialinės atskirties rizikos lygis siekia 41 proc., o vyrų – 26,2 proc. (2015 m. duomenys). Šios tendencijos rodo, kad Lietuvos gerovės sistema neatitinka ekonomikos augimo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Seimas spręs, ar mažos parduotuvės turi dalyvauti užstato sistemoje (2)

Seimas spręs, ar mažesnės parduotuvės privalės rinkti daugkartines bei vienkartines pakuotes ir...

Prezidentė pristatys atnaujintą „Trafi“ programėlę (5)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pristatys atnaujintos transporto platformos „ Trafi...

Du VMI viršininkės pavaduotojai perkelti į kitas pareigas (7)

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovė Edita Janušienė atsisako dviejų iš 4-ių...

Nemokiomis pripažintoms kredito unijoms prašys kelti bankroto bylas

Lietuvos banko valdyba pripažino kredito uniją „Baltija“ ir Namų kredito uniją nemokiomis, o...

Ekonomistai meta iššūkį skurdui: nustatys sumą, kurią žmogus gautų nuo gimimo iki mirties (123)

Universalių bazinių pajamų modelio entuziastai iš Vilniaus universiteto ketina nustatyti...

Top naujienos

Ką parodė pratybos „Zapad“: po dūmų uždanga – trys iškalbingos Kremliaus žinutės (330)

Spragsint žurnalistų ir stebėtojų fotoaparatams po priešų atakos riaumojantys tankai ir...

Ekonomistai meta iššūkį skurdui: nustatys sumą, kurią žmogus gautų nuo gimimo iki mirties (123)

Universalių bazinių pajamų modelio entuziastai iš Vilniaus universiteto ketina nustatyti...

Po įtarimų partijai Liberalų sąjūdį paliko jau 20 narių (62)

Penktadienį įtarimų dėl korupcijos sulaukusį Liberalų sąjūdį (LS) per dvi dienas paliko...

S. Skvernelis: tai nepatogi vyriausybė, bet turiu nuraminti

Socialdemokratų pasitraukimas iš valdančiosios daugumos yra skirtis tarp partijos ir frakcijos,...

Gera nuotaika kanadiečius užkrėtęs J. Valančiūnas pažadėjo: bus ir tritaškių, ir kitokia gynyba (1)

Pastarąją vasarą Lietuvos krepšinio sirgalius įvairiais pokštais stebinęs Jonas...

Išvardino, kam Z karta naudoja telefonus: kuo jie kitokie? (17)

„ Tūkstantmečio karta “, „ Z karta “ yra vos keli iš daugelio terminų, kuriais bandoma...

Švedija savo vandenyse aptiko povandeninį laivą: palikti atspaudai ekspertams nebuvo žinomi (1)

Užsienio povandeninis aparatas pažeidė Švedijos jūrinę sieną ir pasirodė Jevlės uoste...

Viena aliuminio folijos pusė yra blizgi, o kita - matinė: kodėl taip yra (25)

Viena aliuminio folijos pusė yra blizgi, tarsi gerai nupoliruota, o kita - matinė. Kodėl taip...

Orai: į Lietuvą iš lėto atsėlina vėsesnės permainos (8)

Nors artimiausiomis dienomis vyraus gražūs orai, visgi šiluma pamažu trauksis. Savaitei baigiantis...

Abejotinas lemiamas įvartis temdo teisėjo „išleistuves“ per LFF taurės finalą (27)

Kol Kauno „Stumbras“ švenčia istorinį pasiekimą, futbolo gerbėjai internete diskutuoja, ar...