„Maisto banko“ naujovės
Organizacijos vadovas Simonas Gurevičius teigė, jog „Maisto bankas“ džiaugiasi ir didžiuojasi, kad kiekvienais metais išgelbėja vis daugiau ir daugiau maisto.
„Tas maistas, kuris prekybininkų, ūkininkų būtų jau nebeparduodamas arba kažkaip kitaip nerealizuotas, jis pasiekia nepasiturinčių žmonių stalus. Šis skaičius vis auga ir auga“, – teigė jis.
Pasak „Maisto banko“ vadovo, didžiąją dalį paramos organizacijos skiria globojamoms nevyriausybinėms organizacijoms visoje Lietuvoje, tačiau be to, kad padeda organizacijoms, padeda ir žmonėms, į kuriuos ir yra orientuota „Maisto banko“ naujovė.
„Mūsų naujovė yra susieta su tais žmonėmis, kurie gauna iš mūsų paramą. Anksčiau žmonės, ateidami į „Maisto banką“, gaudavo maisto davinį, kuris būdavo už juos surinktas ir tiesiog paduodamas tiems žmonėms, toks, koks jau jis yra. Dabar „Maisto bankas“ planuoja naujovę, planuoja žmonėms maistą atidavinėti kitokiu formatu – per atiduotuves“, – dalijosi S. Gurevičius.
Paaiškino, kaip veiks maisto atiduotuvės
„Žmogus galės ateiti ir atiduotuvėje pasirinkti produktus, kurių jis norėtų ir tokius produktus ir išsinešti“, – teigė „Maisto banko“ vadovas.
Tiesa, maisto kiekis tokiose atiduotuvėse bus ribojamas
„Deja, maisto kiekis, kurį mes galime duotis – jis yra ribotas ir mes norėtume padėti tiems, kam labiausiai to reikia. Šiuo metu mes esame numatę maisto kiekį apie 5 kilogramus, ne mažiau negu 5 kilogramus. Mes įsivaizduojame, kad skyriai bus 3 arba 4. Vieną skyrių sudarys vaisiai ir daržovės, kitą sudarys duona, o trečią – pieno ir mėsos gaminiai. Jeigu bus galimybė, bus ir ketvirtas skyrius, kuriame bus ilgo galiojimo produktai, kuriuos „Maisto bankas“ surenka per „Maisto banko“ akcijas“, – teigė S. Gurevičius.
Įvardijo ir didžiausius tokios iniciatyvos privalumus.
„Žmonės rinksis tai, ką jie vartoja, o ne tai, kas už juos yra supakuota į davinį“, – teigė pašnekovas.
Žmonės džiaugiasi
LNK žinios pasiteiravo, kaip tokią iniciatyvą vertina patys žmonės.
„Labai gerai būtų, aišku. Ne tą, ką duoda imtum, o kas tau būtina. Galėtum pasirinkti“, – teigė moteris.
Tiesa, patį „Maisto banko“ krepšelį, kurį gauna kaip pagalbą, moteris taip pat vertina teigiamai.
„Žmonėms čia nuostabus dalykas. Man davė vištienos, pieno produktų, daržovių davė – tą, ką aš valgau“, – dalijosi ji.
Siekia išsaugoti kuo daugiau maisto
Anot S. Gurevičiaus, „Maisto banko“ didžiausia motyvacija dirbti daugiau yra būtent tai, kad Lietuvoje maisto, kuris yra iššvaistomas – nemažėja.
„Maistas yra pas ūkininką, jis yra prekybos centre ir, jeigu jis yra neparduodamas, jis nepatenka tiesiai pas paramos gavėją. Tam reikalingas „Maisto bankas“, kuris tą maistą surenka ir nugabena tam, kam jis yra reikalingas“, – aiškino jis.
Pasak „Maisto banko“ vadovo, kasmet auga ir paramos gavėjų skaičius.
„Jeigu praeitais metais mes kalbėjome apie maždaug 160-170, vėliau 180 tūkstančių žmonių, kuriems reikalinga parama, tai šiuo metu tas skaičius vidutiniškai yra apie 200 tūkstančių žmonių“, – dalijosi S. Gurevičius.
Ateities planai
„Mūsų noras yra kuo įmanoma greičiau atidaryti atiduotuves, bet, vėlgi, mes norime tai padaryti gražioje vietoje, žmonėms patogioje vietoje. Deja, patalpų mums niekas už dyką nedalina, tai mes šiuo metu vedame derybas, kad centrinėje miesto vietoje turėtume patalpas atiduotuvei. Tikimės, kad rugpjūčio mėnesį jau Vilniuje atsiras pirmoji, tokia bandomoji atiduotuvė“, – teigė S. Gurevičius.
Pasak jo, tokių atiduotuvių bus ir daugiau.
„Iki naujųjų metų pradžios mes tikimės jau būti pasiruošę 21-oje Lietuvos savivaldybėje turėti tokią galimybę, kad žmonės galėtų aplankyti mūsų atiduotuves“, – teigė „Maisto banko“ vadovas.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
