Ateinantis ruduo atneš didelių iššūkių: Avulis pasiūlė dar vieną išeitį pigesniam šildymui

Kompensacijos elektrai nustatant „lubas“ ir šildymo kaštų mažinimas naudojant biokurą, – tokius patarimus valdžiai, kaip suvaldyti rudenį laukiančią situaciją ir brangymetį, davė ekonomistai ir verslo atstovai. Pasak jų, netrukus laukia grįžimas į realybę, kurioje atlyginimai neaugs taip sparčiai.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikino, kad pirmiausia reikėtų pripažinti, kad valdžia ir daro tai, ką turėtų daryti, stengiasi padėti gyventojams.

„Jau pavasarį buvo priimtas antiinfliacinis paketas ir kainų kompensavimui, ir papildomoms investicijoms į atsinaujinančią energetiką. Matome, kad dabar ir kitų metų biudežete svarstoma dėl papildomo milijardo.

Tas mechanizmas, kaip kompensuoti (elektros kainas – red.), irgi turi būti išmintingas. Turbūt turi būti visiems gyventojams numatytas kažkoks kiekis, gal 100 kilovatvalandžių per mėnesį, kur kainos turėtų būti fiksuotos, bet negali kompensuoti visko ir ne tik dėl to, kad kainuos daug, bet kaina turi būti jaučiama, nes tada atsiranda paskatos investuoti. Ar būtų buvęs toks investicijų bumas į saulės elektrines, jeigu kainos būtų nepakilusios? Turbūt, kad ne“, – sakė jis.

Ekonomistas užsiminė, kad elektros kainos turėtų būti kompensuojamos ne tik gyventojams, bet ir tam tikroms įmonėms.

„Kažkokia dalis elektros energijos turi būti kompensuota, nes su tokiomis kainomis, kurias matome biržose, tikrai bus ir nemokumo atvejų, ir bankrotų, ir atleistų darbuotojų.

O gyventojams patarčiau labai nepanikuoti, vis tik Lietuvos ekonomika yra gerokai geresnėje būklėje, konkurencinga, gerokai labiau subalansuota, nei buvo prieš finansų krizę. <…>

Laukia grįžimas prie realybės, prie lėčiau augančių atlyginimų, galimo nedarbo lygio išaugimo, bet tai nebus labai dramatiška situacija“, – sakė jis.

Verslininkas Arvydas Avulis kalbėjo, kad Lietuvai reikėtų kuo skubiau didinti elektros energijos gamybos pajėgumus, o jų yra įvairių, ne tik saulė ir vėjas.

„Dar vienas dalykas, ką galima nesunkiai padaryti – šildymo sezonas artėja ir gali būti, kad mes ir vėl turėsime rekordines kainas, nors pati valstybė valdo apie 70 proc. Lietuvoje esančių miškų ploto.

Jeigu būtų daugiau naudojama biokuro... tai tikrai nėra sudėtinga padaryti, nes valstybė gali reguliuoti biokuro kainas“, – svarstė jis.

„Ar mes visiems sumokėsime kompensacijas, ar kursime labai efektyvią šilumos gaminimo infrastruktūrą, man atrodo akivaizdu, kuris sprendimas yra geresnis, nes kompensacijų reikės ir kitąmet, o jei sukursime infrastruktūrą, jų kitąmet nereikės“, – sakė verslininkas.

Apie tai, kokios strategijos derėtų imtis valdžiai, pasisakė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

„Lyginant 2008 m. krizę, kai neturėjome euro, kai nebuvo galimybės skolintis pigiau arba gauti rezervus, o skolinomės už dideles palūkanas, manau, kad finansinis rezervas yra labai svarbus ir iš anos krizės turėtume išmokti vieną dalyką – stabdyti vystimasį nėra gerai, ekonomika nukrenta.

Geriau palaikyti įsuktą smagratį, kuris buvo 2020-2021 m., kai rodikliai buvo geriausi eksporto prasme“, – sakė atstovas.