Lietuvos banko duomenimis, 2012 m. šalyje veikiantys bankai ir užsienio bankų skyriai uždirbo 721,5 mln. litų pelno – 35,6 proc. mažiau negu 2011-aisiais. Praėjusiais metais pelningai veikė šeši bankai ir šeši užsienio bankų filialai, nuostolingai – vienas bankas ir du užsienio bankų filialai.
Metinį bankų sektoriaus rezultatą mažino ir trims bankams už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus paskirtos baudos, kurių suma siekia 47,7 mln. litų. Pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus bankai baudas įtraukė į 2012 m. išlaidas.
2013 m. sausio 1 d. bankų sistemos turtas sudarė 74,3 mlrd. litų ir buvo 0,7 proc. mažesnis nei prieš metus. Metinis indėlių augimo tempas siekė 9,6 proc., o indėlių suma šių metų pradžioje buvo 43,6 mlrd. litų. Prie indėlių augimo praėjusiais metais reikšmingiausiai prisidėjo per metus 1,6 mlrd. litų padidėję gyventojų indėliai. 2012 m. bankų paskolų portfelis, palyginti su 2011-aisiais, padidėjo 2 proc. ir 2012 m. pabaigoje sudarė 52,9 mlrd. litų.
Pasak Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko, paskolų portfelio fiziniams asmenims sumažėjimą pernai su kaupu atpirko aktyvesnis bankų skolinimas verslui, valdžios sektoriui ir finansų įstaigoms. Tikimasi, kad bendras paskolų portfelis ūgtelės ir 2013 metais. Tam sąlygas sudaro augantis šalies ūkis.
Be to, Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad praėjusiais metais gyventojai ir įmonės pradėjo aktyviau skolintis litais, o ne eurais, kaip buvo įprasta anksčiau. Tokį kreditavimą pradėjo skatinti ir bankai, be to, palūkanų normos skolinantis tiek litais, tiek eurais iš esmės nesiskiria.
SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis tikina, jog praėję metai bankininkystei Lietuvoje tapo savotiško lūžio tašku, nes iki tol kelerius metus smarkiai mažėjęs bankų paskolų portfelis ėmė stabilizuotis. Nors bendras SEB banko grupės paskolų ir išperkamosios nuomos portfelis 2012 m. šiek tiek sumažėjo (2 proc.), įmonėms suteiktų paskolų portfelis pernai mažėti nustojo. 2012 m. SEB bankas suteikė 19 proc. daugiau naujų paskolų – įmonėms ir gyventojams paskolino 4,12 mlrd. litų.
„Nors tarptautinėse rinkose ir toliau daug neapibrėžtumo, matome palankias makroekonomikos prielaidas tolesnei tvariai bankų sektoriaus Lietuvoje plėtrai ir šiemet. Ir toliau atsakingai finansuosime perspektyvius verslo projektus, individualiai vertinsime konkrečias įmones ir jų verslo planus. Skolinsime įmonėms, kurios gali vykdyti prisiimamus įsipareigojimus, turi gerai parengtus ir perspektyvius verslo planus“, – sako A. Čičelis.
Pasak pašnekovės, pamažu optimizmo iš tiesų daugėja – po ilgos žiemos ir į šią sritį turi ateiti pavasaris. Analitikė įsitikinusi, kad be naujų investicijų pramonės įmonės, ypač eksportuojančios, jau netolimoje ateityje gali susidurti su rimtomis augimo problemomis. „Gamybos pajėgumų naudojimo indeksas Lietuvoje jau artėja prie prieš krizę buvusio lygio. Tačiau didesnį bankų optimizmą vis dar riboja aukštas pradelstų paskolų lygis. Negalima pamiršti ir to veiksnio, kad aktyviai besiskolindama vidaus rinkoje dalį ribotų kredito išteklių nusiurbia valstybė. Todėl siekis subalansuoti biudžetą būtų paskata atsigauti verslo kreditavimui“, – sako V. Klyvienė.
Su tuo, kad verslui atsiranda poreikis vėl investuoti dėl pramonės pajėgumų išnaudojimo lygio, sutinka ir SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius A. Čičelis: „Statistika rodo, kad gamybos įmonės jau išnaudoja apie 80 proc. savo pajėgumų, todėl jos turės atnaujinti savo įrenginius, kad išliktų konkurencingos. Manome, kad jau šiemet ir kitąmet bendrovės, kurios eksportuoja – maisto, chemijos pramonė, į savo planus turėtų įtraukti ir naujas investicijas.“
Bet vis dėlto – kokiuose sektoriuose veikiančios įmonės gali tikėtis didesnio bankų palankumo? Pasak A. Čičelio, kiekviename sektoriuje yra įmonių, kurioms SEB bankas gali teikti finansavimą atsižvelgdamas į jų planuojamų įgyvendinti projektų perspektyvas bei pačią įmonių finansinę padėtį. Kita vertus, makroekonominė situacija lemia, kad kai kuriuose sektoriuose plėtra tebėra rizikinga arba atsipirkimo terminai per ilgi ir tai daro projektus per daug rizikingus tiek verslininkams, tiek bankams. Visų pirma tai pasakytina apie kai kuriuos nekilnojamojo turto segmentus, pavyzdžiui, gyvenamojo būsto projektus ne Vilniuje, logistikos objektus, smulkias transporto įmones.
„Priimdamas sprendimus dėl finansavimo suteikimo SEB bankas vertina konkrečią įmonę ir jos verslo planą, todėl gali kredituoti daugumą verslo sričių. Bet kokia veikla turi prasmę ir perspektyvų, jeigu randamas optimalus balansas tarp prisiimamos rizikos, pasiekiamo pelningumo ir investuojamo kapitalo lygio. Jeigu įmonėms pavyksta išlaikyti reikiamą šių parametrų balansą, dauguma verslo sričių gali gauti reikiamą finansavimą“, – sako A. Čičelis.
Pašnekovas tikina, kad SEB bankas nėra nusistatęs vieną ar kitą šaką vertinti išskirtinai: pirmiausia atsižvelgiama į konkrečios įmonės verslo plėtros perspektyvas, todėl net ir iš esmės ne tokiame patraukliame sektoriuje veikianti įmonė gali tikėtis finansavimo, nes visų pirma vertinama pačios įmonės finansinė padėtis, jos vykdomi projektai, siūlomi produktai ar paslaugos, sukuriama pridėtinė vertė. „Kuo didesnė pridėtinė vertė, tuo palankiau žiūrime į tokio projekto finansavimą. Jeigu kalbame apie paraiškų teikėjų aktyvumą, matome, kad padaugėjo paraiškų iš įmonių, kurių gamyba orientuota į eksportą, taip pat energetikos, transporto, maisto pramonės įmonių. Kaip atskirą vienetą galima paminėti Klaipėdos uostą. Pastebime tendenciją, kad ypač aktyvus yra remiamas verslas, tai yra tos verslo šakos, kurios gali pasinaudoti Europos Sąjungos parama, valstybės garantijomis ir kt.“, – atkreipia dėmesį A. Čičelis. Taip pat tarp bankams patraukliausių sektorių minima informacinių technologijų programų ir sistemų kūrimo sritis, bioenergetikos projektai, vėjo jėgainių statyba.
