Projektą parengęs už mokesčius, muitų sąjungą ir auditą atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta sako, kad šis mokestis leistų valstybėms kasmet atsiimti iš bankų milijardus eurų, kurie buvo sumokėti gelbėjant juos nuo bankroto.
Anot A. Šemetos, mokestis būtų renkamas iš bankų už sandorius finansinėmis priemonėmis, daugiausiai prekiaujant vertybiniais popieriais.
Dėl siūlomo finansinių sandorių mokesčio Europos Sąjungos finansų ministrų susitikime šią savaitę užvirė aštrios diskusijos. Jam priešinasi Didžioji Britanija, tačiau projektas susilaukia didžiųjų ekonomikų – Vokietijos ir Prancūzijos palaikymo.
Apie finansinių sandorių mokesčio perspektyvas, Lietuvos derybas su Europos Komisija dėl Ignalinos AE uždarymo finansavimo, mūsų šalies ūkio augimo prognozes su eurokomisaru A. Šemeta kalbėjosi LRT korespondentė Briuselyje Eglė Merkytė.
- Pradėkime nuo vieno ambicingiausių Jūsų projektų Europos Komisijoje – įvesti finansinių sandorių mokestį. Jis dar kitaip vadinamas Robino Hudo mokesčiu su mintimi, kad yra atimama iš turtingųjų ir atiduodama vargšams. Tačiau mokestis iš karto sulaukė didelio Didžiosios Britanijos pasipriešinimo. Kaip manote, ar bus šis mokestis Europos Sąjungoje, kaip planuojate, po 2 metų?
- Apskritai dėl visų mokesčių negalime tikėtis, kad visos šalys Europos Komisijai pateikus savo pasiūlymą iš karto sureaguotų teigiamai. Sprendimai mokesčių klausimais turi būti priimti vienbalsiai ir pradžioje valstybės-narės užima įvairias pozicijas, bet vėliau vyksta konkrečios derybos Tarybos darbo grupėse.
Manau, kad projektas, kurį mes pateikėme, yra geras, atspindi mūsų piliečių lūkesčius. Noriu pažymėti, kad 65 proc. ES piliečių pritaria tokiam mokesčiui. Netgi Jungtinėje Karalystėje beveik pusė jos piliečių pritaria tokiam mokesčiui ir tik trečdalis nepritaria.
- Tai kodėl valstybė taip priešinasi?
- Jeigu Jungtinės Karalystės vyriausybė labiau atsižvelgtų į piliečių nuomonę, galbūt vyriausybės nuomonė taip pat galėtų pasikeisti.
- Tačiau finansinių sandorių mokestis, jei jis bus tik Europos Sąjungoje, jau dabar sulaukia daug kritikos visų pirma todėl, kad bankai galės išvengti jo, tiesiog iškeldami finansines operacijas atliekančias antrines įmones iš ES teritorijos. Tuomet ar turi šis mokestis prasmę, jei jis yra tik Europoje, bet ne visame pasaulyje?
Kurdami šį mokestį, be abejo, galimam sandorių persikėlimui mes kreipėme ypatingai didelį dėmesį, ir dėl to daugelis konkrečių techninių priemonių, kurias pasiūlėme, būtent yra skirtos tam, kad galėtume to išvengti.
Mes sukūrėme visiškai naują mokesčių mokėtojo apibrėžimą ir pagal jį nesvarbu, kur pats sandoris įvyksta – ar Europos Sąjungoje, ar už jos ribų. Jeigu bent viena sandorio šalis turi ryšį su ES, tokio mokesčio nepavyktų išvengti.
Mūsų supratimu, šios nuostatos leidžia užtikrinti, kad rizika, jog sandoriai persikels į trečiąsias valstybes, yra sumažinta iki minimumo.
- Kita tema – šią savaitę Europos Komisijoje pristatytos Europos Sąjungos šalių ekonomikos augimo prognozės. Taip pat ir Lietuva į jas įtraukta. Kaip Europos Komisija numato Lietuvos ūkio augimą?
- Šiems metams Europos Komisija padidino Lietuvos augimo prognozę lyginant su ta, kuri buvo skelbta pavasarį. Komisija prognozuoja, kad Lietuvos ūkis šiais metais augs 6,1 proc. Ir tai būtų antras didžiausias augimas po Estijos.
Kitiems metams, lyginant su pavasario prognoze, augimas turėtų būti mažesnis – vietoj pavasarį prognozuoto 4,7 proc. augimo Komisija prognozuoja, kad šis augimas sieks 3,4 proc.
Tam yra aiškios priežastys – visa Europos ekonomika augs gerokai lėčiau nei buvo prognozuota pavasarį, ir tai, be abejo, atsilieps Lietuvos eksportui. Tačiau nepaisant to, kad augimas numatytas 3,4 proc., jis prognozuojamas didžiausias visoje ES.
- Briuselyje prasidėjo ir vyksta Lietuvos derybos ar konsultacijos dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimo. Lietuva siekia gauti gerokai daugiau pinigų nei šiuo metu yra numačiusi Europos Komisija. Kaip Jūs manote, ar pavyks Lietuvai susitarti dėl tų pinigų, kurių ji tikėjosi prieš stodama į ES?
- Kalbant apie Ignaliną ir atsižvelgiant į tuos prioritetus, be abejo, lėšos, kurių tikėjosi Lietuva, yra biudžete numatytos mažesnės, negu buvo netgi šioje finansinėje perspektyvoje. Tačiau, manau, kad tai tik derybų pradžia, nes Komisijos pasiūlymai toliau yra svarstomi tiek Taryboje, tiek Europos Parlamente, ir nuo Lietuvos priklauso, koks bus galutinis rezultatas.
Nes svarstant pasiūlymus Komisijoje, reikia turėti omenyje, kad yra 27 Komisijos nariai, kurie teikia pasiūlymus atsižvelgdami į vienokius ar kitokius interesus. Ir praktiškai Komisijos pasiūlymas yra kaip kompromisinis pasiūlymas.
- Ir pabaigoje – apie kiek paprastesnius dalykus, apie Jus patį. Jau dvejus metus dirbate Europos Komisijoje, kaip sekasi šiame poste?
- Tas darbas, kurį atlieku, yra labai reikalingas. Iš tikrųjų yra daug iššūkių, dėl tokios krizinės situacijos Europos Sąjungoje labai smarkiai išaugo dėmesys mokesčių politikai. Jau šiais metais pasiūliau daugybę projektų, kurie šiuo metu svarstomi Taryboje.
Jeigu skaičiuosime projektų kiekį, tai turbūt yra pirmi metai po daugelio metų, kai turime tiek daug iniciatyvų mokesčių srityje, ir tos iniciatyvos yra pakankamai fundamentalios. Jos reikalauja ir labai daug kruopštaus darbo, nes sprendimai mokesčių srityje priimami vienbalsiai.
Taigi tenka dirbti su visomis šalimis narėmis. Ir tai yra įdomus darbas, nes tai yra derybos, pozicijų supratimas, ir tikiuosi, kad tai duos rezultatų.
