Susitarimas buvo pasirašytas per Pietryčių Azijos šalių asociacijos (ASEAN) aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris buvo surengtas nuotoliniu būdu.
RCEP, kurį pasirašė 10 Pietryčių Azijos šalių, taip pat Kinija, Japonija, Pietų Korėja, Naujoji Zelandija ir Australija, yra didžiausias pasaulyje prekybos susitarimas pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) apimtį, sako analitikai.
Susitarime, kurio idėja buvo iškelta 2012 metais, numatomas prekybos regione liberalizavimas, o tai „paskatins jo ekonominį klestėjimą“, rašoma viršūnių susitikimo baigiamajame pareiškime.
„Džiaugiuosi, jog po aštuonerių metų sudėtingų diskusijų šiandien oficialiai baigiame derybas dėl RCEP“, – prieš virtualų susitarimo pasirašymą pareiškė Vietnamo ministras pirmininkas Nguyenas Xuanas Phucas (Ngujenas Suanas Fukas).
Susitarimas, kuriame numatyta bloke sumažinti muitus ir atverti prekybą paslaugomis, neapima Jungtinių Valstijų ir laikomas Kinijos vadovaujama alternatyva dabar žlugusiai Vašingtono prekybos iniciatyvai.
RCEP „įtvirtina platesnes Kinijos regionines geopolitines ambicijas“, pažymėjo Singapūro nacionalinio universiteto verslo mokyklos prekybos ekspertas Alexanderas Capri (Aleksandras Kapris).
Daugelis susitarimą pasirašiusių šalių šiuo metu kovoja su koronaviruso protrūkiais ir tikisi, jog RCEP padės sumažinti žalą, kurią ekonomikai daro ši infekcija.
Indoneziją neseniai ištiko pirmoji per du dešimtmečius recesija, o Filipinų ekonomika paskutinį ketvirtį patyrė 11,5 proc. metinį nuosmukį.
„COVID regionui priminė, kodėl yra svarbi prekyba, ir vyriausybės yra labiau nei kada pasiryžusios siekti teigiamo ekonomikos augimo, – pareiškė konsultacijų bendrovės „Asian Trade Centre“ vadovė Deborah Elms. – RCEP gali padėti pasiekti šį tikslą.“
Indija pernai pasitraukė iš derybų dėl susitarimo, nes nuogąstavo dėl galimo pigių kiniškų prekių antplūdžio. Tačiau ji galės prisijungti prie susitarimo vėliau.
Net ir be Indijos, susitarimas apima 2,1 mlrd. žmonių, o RCEP nariams tenka maždaug 30 proc. pasaulio BVP.
Susitarimas turėtų padėti įmonėms sumažinti sąnaudas ir turėtų joms sudaryti palankesnes verslo sąlygas, nes jos galės eksportuoti savo produktus į bet kurią bloko šalį, kuri nereikalaus, kad būtų tenkinami kokie nors atskiri reikalavimai.
Susitarimas apima ir intelektinės nuosavybės klausimus, tačiau aplinkos apsaugos ir darbo teisių klausimai į jį nėra įtraukti.