Šie skaičiai pasirodė iki vos po kelių dienų įvyksiančių prezidento rinkimų, kuriuose Vladimiras Putinas savo kampanijos metu džiaugėsi Rusijos ekonomikos atsparumu Vakarų sankcijoms.
Statistikos agentūros „Rosstat“ teigimu, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, kainos vasarį augo 7,7 proc. – kiek greičiau nei sausį, kai fiksuotas 7,4 proc. augimas.
Vartotojų kainos – jautri tema Rusijos visuomenei. Apklausos rodo, kad dauguma žmonių neturi praktiškai jokių santaupų ir lig šiol puikiai mena praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio hiperinfliaciją ir staigią valiutos devalvaciją.
Gruodį V. Putinui teko viešai atsiprašyti dėl sparčiai kylančių kiaušinių kainų, kai metų pabaigoje transliuotos televizijos programos metu į studiją prisiskambinęs pensininkas pasiskundė sparčiai augančiomis paukštienos produktų kainomis.
Nacionalinis kiaušinių deficitas, dėl kurio, agentūros „Rosstat“ duomenimis, kainos per metus išaugo 54 proc., kėlė pavojų į antrą planą nustumti rinkimus, per kuriuos V. Putinas tikisi būti perrinktas – Kremliaus teigimu, tai ženklas, kad visi rusai vieningai palaiko buvusį KGB agentą.
Oficialus vyriausybės nustatytas metinės infliacijos normatyvas yra keturi procentai.
Išaugusios karinės išlaidos karui finansuoti padėjo apsaugoti Rusijos ekonomiką nuo staigaus nuosmukio, kurį daugelis prognozavo, kai V. Putinas 2022 m. vasarį pasiuntė savo karius į kaimyninę šalį.
Tačiau šalyje didėjančios ginklų gamybos apimtys, šimtų tūkstančių karių mobilizacija ir iš Rusijos masiškai sprunkantys vyrai, kad išvengtų pastarosios, lėmė, kad kai kuriose ekonomikos sektoriuose susidarė didelis darbuotojų stygius.
Visa tai kartu ir paskatino darbo užmokesčio ir vartotojų kainų augimą.
Siekdamas sutramdyti infliaciją, centrinis bankas savo pagrindinę palūkanų normą pakėlė iki 16 proc.
Prognozuojama, kad V. Putinas turėtų būti užtikrintai perrinktas per kovo 15–17 d. įvyksiančius rinkimus, kuriuose neleista dalyvauti jokiems jam rimtai galintiems pasipriešinti kandidatams.
