„Nesinori apsibrėžti ratais ir raudonomis linijomis. Tik dar kartą pasakysiu, kad esame tie, kurie labai atvirai iš anksto mokestiniame debate diskutavome ir dalyvavome, kiek jame buvo įmanoma dalyvauti. Dabar esame dalį pasiūlymų registravę, tai aš tikrai nesižarstysiu kažkokiais ultimatumais, bet jeigu matysime, kad pasiūlymams palaikymas yra tiems, kurie stiprina, o ne silpnina vidurinę klasę ir tiems, kurie padės kurti gerai apmokamas darbo vietas, palaikymas tokiems pakeitimams bus“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė A. Armonaitė.

„Jeigu ne, sieksime, kad mokesčių sistema atrodytų kitaip“, – pažymėjo ji.

Laisvės partijos pirmininkė tvirtino, kad mokestinių pokyčių paketas yra įvairus ir turintis daug teigiamų aspektų, tačiau, anot jos, kai kurie planuojami pokyčiai Lietuvos verslo situaciją gali pabloginti.

„Paketas yra labai įvairus ir jame yra labai gerų dalykų, kurie daro Lietuvos mokestinę aplinkę draugiškesnę žmonėms turintiems verslą. Gal ir nėra reinvestuojamo pelno mokesčio, bet yra tam tikra motyvacija įmonėms tam tikra forma jo nemokėti. Šiuos pakeitimus iš Vyriausybės mes atnešėme“, – sakė politikė.

„Kita vertus, kapitalas, kuris Lietuvoje yra sukauptas per daug metų bei žmonės kurie jį valdo sako, kad lyginant su kitomis jurisdikcijomis, mokestinėmis sistemomis, kai kurie pakeitimai situaciją blogina. Jau nekalbu apie sumaištį dėl individualiai dirbančių žmonių apmokestinimo“, – aiškino ji.

Galiausiai ministrė tikino, kad Laisvės partija planuoja toliau diskutuoti dėl mokesčių reformos bei ją palaikyti, jeigu bus atsižvelgta į „laisviečių“ pasiūlymus.

„Negalima sakyti, kad viskas yra tik blogai ar tik gerai, paketas yra įvairus, jame yra įvairių pasiūlymų, Laisvės partija yra registravusi savo pasiūlymus, dalis pasiūlymų yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dar anksčiau teikti pasiūlymai į kuriuos nebuvo atsižvelgta. Diskutuosime, kai ką registruosime ir palaikysime, jeigu bus atsižvelgta į mūsų pasiūlymus“, – tvirtino A. Armonaitė.

„Dvi kryptys yra labai svarbios – vidurinės klasės stiprėjimas ir gerai apmokamų darbo vietų kūrimas“, – teigė ji.

ELTA primena, kad daug diskusijų sukėlusiam mokesčių sistemos peržiūros paketui Seimas po pateikimo pritarė birželio pabaigoje.

Kritiką reformai bendru pareiškimu yra išsakiusios 54 verslo ir profesinės asociacijos. Kreipimąsi į Seimo frakcijas ir komitetus parengusios verslo struktūros ragina parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.

Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus gyventojų pajamų mokesčio modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių asmenų.

Pagrindiniu įstatymų projektus svarstysiančiu komitetu patvirtintas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – Ekonomikos, Kaimo reikalų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Pataisos į parlamento posėdžių salę turėtų grįžti rudens sesijoje.