„Dirbame su įmone ir tikiu, kad artimiausių dviejų savaičių eigoje bus pasirašyti tam tikri susitarimai. Kol kas pakomentuoti detalių negaliu, nes nėra dar viskas sutarta“, – antradienį žurnalistams Seime teigė A. Armonaitė.
Ministrės teigimu, inicijuojami įstatymų pakeitimai, kurie palengvintų „Rheinmetall“ atėjimą, padarys šalį viena draugiškiausių gynybos pramonei. Anot jos, jau bendraujama su gynybos bendrovėmis iš JAV ir Prancūzijos.
„Bet ėmėmės svarbių įstatymų pakeitimų, kurie nulemtų, kad Lietuva taptų draugiškiausia šalimi stambioms gynybos ir saugumo investicijoms. Ir „Rheinmetall“ bus pirmas projektas, tačiau tikiuosi ir darysime viską, kad būtų toli gražu ne paskutinis“, – sakė ji.
„Iš JAV, iš Prancūzijos, iš kai kurių kitų šalių, kur natūraliai yra stipri gynybos pramonė“, – atsakydama į klausimą apie tai, su kurių šalių bendrovėmis vyksta pokalbiai, atsakė ministrė.
A. Armonaitė pabrėžė, kad tokio verslo pritraukimas leis Lietuvai stiprinti savo gynybos pajėgumus ir sukurs aukštos pridėtinės vertės darbo vietas.
Seimas po pateikimo pritarė siūlymams, leisiantiems „Rheinmetall“ greičiau pradėti veiklą Lietuvoje
Seimas po pateikimo antradienį pritarė įstatymų pataisoms, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greičiau pradėti projektų vystymą Lietuvoje. Toks nuostatų pakeitimas leistų didiesiems gamintojams pradėti projektų vystymą dar negavus statybų leidimų.
Po svarstymo už projektą balsavo 99, susilaikė 11, prieš balsavo 3 parlamentarai. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Ekonomikos komitetas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti balandžio 18 d.
Siūlomos įstatymų pataisos leistų Vyriausybei pripažinti didelių gynybos bendrovių investicijas kaip neatidėliotinai svarbias valstybės saugumui. Tai leistų tokius projektus vystyti dar negavus leidimo neurbanizuotose teritorijose be teritorijų planavimo su savivaldybe procedūrų, o leidimus gauti iki statybų pabaigos.
Vykdant tokius projektus nebūtų privaloma informuoti visuomenę apie projektavimą ar apie statybos darbų pradžią.
Šių įstatymų projektus, parengtus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Vyriausybė Seimo prašė nagrinėti skubos tvarka.
Kaip teigia ministerija, poreikį keisti įstatymus nulėmė pokytis geopolitinėje situacijoje, sukūręs poreikį valstybėje skubiai vystyti gynybos poreikius užtikrinančią pramonę.
Iniciatyvos autorė Aušrinė Armonaitė teigia, kad šiuo metu teisiškai neegzistuoja būdai pagreitinti gynybos poreikius tenkinančių projektų pradžią.
„Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, preliminarus terminas, per kurį stambus gamybos projektas galėtų įgyvendinti būtinus procesus iki statybų pradžios yra 2–2,5 metai“, – teigė A. Armonaitė.
Ji pabrėžė, kad kiti apribojimai, tokie kaip poveikio aplinkai reguliavimas, nėra keičiami. Anot ministrės, šiomis pagalbinėmis priemonėmis galės naudotis ir didelės Lietuvos kapitalo įmonės.
„Šiomis priemonėmis galės pasinaudoti tiek lietuviško, tiek užsienietiško kapitalo įmonė, kol atitinka didelės bendrovės kriterijus. (...) Ir aš labai kviečių dabar veikiančias bendroves galvoti apie naujus veiklos laukus ir pasinaudoti reguliavimu“, – sakė ji.
„Rheinmetall“ anksčiau pranešė, kad ketina Lietuvoje statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą.
