„Stebime eksporto atsigavimą. Aišku, Lietuvos eksportas ir iki santykių suprastėjimo nebuvo labai didelis, tačiau, žinoma, ribojimai nepadėjo“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Armonaitė.
„Dabar matome, kad jie yra panaikinti“, – teigė ministrė, remdamasi šių metų sausio–rugsėjo statistika.
Kinija ekonominį spaudimą Lietuvai pradėjo taikyti 2021 m. pabaigoje, kai tų metų rudenį Vilniuje atidaryta Taivaniečių atstovybė – Pekino sava teritorija laikomo Taivano atstovybė Lietuvoje salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimu.
Kinijos įvestus apribojimus tuomet Europos Sąjunga apskundė Pasaulio prekybos asociacijai. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis lapkritį Eltai vis tik patikino, jog „prieš Lietuvą nebėra taikomas ekonominis spaudimas iš Kinijos pusės“.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė savo ruožtu aiškino, jog oficialių ribojimų didžiausia Azijos ekonomika Lietuvai niekada nebuvo įvedusi, esą „kartais jie atsirasdavo, kartais dingdavo“.
„Šiuo metu ta situacija stabilizuojasi. Bet kaip visada, kai darai verslą su ar tai komunistiniais režimais, ar kitokiais, negali būti tikras nei dėl savo nuosavybės, nei dėl tos partnerystės stabilumo“, – pripažino ji.
Pasak A. Armonaitės, dėl Kinijos ekonominio spaudimo Lietuvos eksportuotojai muitinėje negalėdavo deklaruoti prekių.
„Suprantu, kad dabar tas jau daroma“, – teigė ministrė.
ELTA primena, kad atidarius Taivaniečių atstovybę pašlijo ir dvišaliai diplomatiniai santykiai. Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas G. Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
