Spaudos konferencijos pradžioje antradienį A. Armonaitė nurodė, kad šiuo metu gynybos pramonė Lietuvoje yra pakankamai horizontali. Tai reiškia, kad Lietuvoje įmonės gamina komponentus, optikos detales, iš kurių gaminami ginklai, dronai. Daugiausia šiuo metu koncentruojamasi į dronų ir jų priedėlių gamybą.
„Galima pasidžiaugti, kad per pastaruosius kelerius metus gynybos pramonė auga. Tai toks sąlyginis džiugesys – viena vertus, paklausa yra išaugusi dėl šalia esančių konfliktų, kita vertus, įmonės, pradėjusios veiklą nuo vienos industrijos, pereina, keičiasi ir pradeda gaminti ginkluotę.
Tai yra ir gerai apmokamos darbo vietos, čia atlyginimai paprastai aukštesni nei kitur. Apskritai, kaip ir visa produkcija Lietuvoje, didžioji dalis įrangos yra eksportuojama“, – tikino ministrė.
Visgi Lietuvoje, anot ministrės, ginkluotė ir gynybos pramonė yra „apkaustyta įvairiais ribojimais“.
„Net galima palyginti kartais su lošimų verslu, tikrai yra daug ribojimų. Mes juos kartu su įmonėmis identifikavome ir keičiame, jau buvo panaikintas ribojimas tokioms įmonėms kurti laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ)“, – aiškino politikė.
Tad kokie pokyčiai siūlomi? Visų pirma, siekiama atlaisvinti ginklų dalių gamybos ribojimus.
„Jei Lietuvoje įmonė gamina kažkokį komponentą ar detalę, drono korpusą, patį droną, kitus priedus ir detales jau licencijuotam gamintojui, Lietuvoje atsisakytume šių detalių gamybos licencijavimo. Būtų mažiau biurokratijos, daugiau laisvės gaminti“, – paaiškino A. Armonaitė.
Taip pat siekiama spręsti įrangos testavimo ir technologijų išbandymo problemas.
„Labai ankstyvoje stadijoje įmonėms nėra kur testuoti technologijų. Dabar, kadangi vyksta karas Ukrainoje, dalis tų technologijų yra mūšio lauke ir testuojamos. Norime palengvinti galimybę testuoti ir eksponuoti Lietuvoje pagamintus gaminius parodose, leisti juos lengviau išvežti, testuoti, kur tai leidžiama“, – pridūrė ji.
Trečias inicijuojamas pokytis susijęs su šios pramonės darbuotojais.
„Dabar yra daug patikrų, kurias jie turi pereiti. Jų nepanaikintume, bet yra žmonių, kurie netiesiogiai dirba su ginklais ar sprogmenimis ir turi pereiti įvairias medicinines patikras. Mes tai atlaisvintume ir inžinieriai galėtų mažiau laiko skirti kontorų koridoriuose, o daugiau savo svarbiam darbui“, – sakė A. Armonaitė.
Ketvirtas siūlymas susijęs su technikos, kurią įsigyja Lietuva, pirkimu.
„Kai ji įsigyjama, reikia vykdyti jos priežiūrą, remontą. Mes įdėtume reikalavimą tai vykdyti Lietuvoje registruotam juridiniam asmeniui, tai galės atlikti lietuviškos įmonės, tiekėjai“, – teigė ji.
Įstatymų pakeitimų projektai Seimo teisės aktų bazėje, pasak A. Armonaitės, atsiras vėliau antradienį.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) laikinasis generalinis direktorius Tomas Garuolis teigė, kad inicijuojami pakeitimai yra reikalingi. Anot jo, būtina siekti, kad kuo daugiau gynybos pramonės įrangos būtų įsigyjama Lietuvoje.
„Mąstydami apie savo pasirengimą gintis turime laikytis principo maksimaliai saugoti karių gyvybes, o tai reiškia, kad vienintelis kelias laimėti yra mūsų technologinis pranašumas. Būtent šioje vietoje siūlome tikėti maksimalias pastangas, kad pranašumą įgytume vystydami savo pramonę“, – teigė T. Garuolis.
Jis pridūrė, kad taip būtų sutrumpintos ir tiekimo grandinės.
„Pandemijos pavyzdys parodė, jog reikia turėti savo tiekimo šaltinius vietoje. Čia atsiveria galimybės greičiau ir kokybiškiau suteikti aptarnavimo ir remonto paslaugas“, – pateikė pavyzdį jis.
Asociacijos vadovas: būtina siekti dar ambicingesnių sprendimų
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas nurodė, kad siūlymus vertina kaip pirmą žingsnį teisinga kryptimi siekiant sudaryti nediskriminuojančias sąlygas gynybos pramonei. Tačiau, jo teigimu, būtina siekti dar ambicingesnių sprendimų.
„Karas Ukrainoje tęsiasi jau 10 metų, bet mūsų valstybė yra vienintelė šalis visoje ES, kuri draudžia verslui užsiimti A kategorijos ginklų gamyba, amunicijos ir ginklų tiekimu Ukrainai. Norėtume didesnio valstybės pasitikėjimo, nes tai riboja verslų konkurencingumą“, – nuomonę dėstė V. Sabaliauskas.
Jis išskyrė, kad tarp paminėtų siūlymų verslas itin remia iniciatyvą leisti gaminti detales nesilaikant labai griežtų reikalavimų.
„Tarkime, gamykla turi visas technologijas, stakles, specialistus galėtų gaminti vieną detalę, bet norint jai pateikti užsakymą ji turi visą savo gamyklą paversti seifu. Čia šiek tiek ironizuodamas sakau“, – kalbėjo V. Sabaliauskas.
Teigiamai asociacijos vadovas atsiliepė ir apie siekį atsisakyti medicininių patikrų kai kuriems darbuotojams.
„Ne visos pareigos yra susijusios su priėjimu prie mirtino ginklo, juo labiau, kai eina kalba apie komponentus, kurie visiškai nesudaro jokio pavojaus sveikatai ar gyvybei“, – paminėjo jis.
Paramą Ukrainos kariams renkančios organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas teigė, kad gali atsakingi pasakyti, jog kai kuriose vietose Lietuvos karinė pramonė pasaulyje šiuo metu pirmauja. Visgi jis antrino V. Sabaliauskui, kad pasiūlyti žingsniai nėra pakankami.
„Mūsų pramonė yra aukštame lygyje. Aišku, kalbant apie bendrą saugumo padėtį, vertinant pateiktus siūlymus, galiu pasakyti, kad tai yra per mažai. Mes turime suvokti, kad kai kuriomis prasmėmis esame ant karo slenksčio. O vienas iš svarbių dalykų, kaip pasiruošti karui, yra turėti savo karinę pramonę. Tai sveikintinas žingsnis, bet reikia daugiau“, – kalbėjo J. Ohmanas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, Lietuvos gynybos ir saugumo sektoriaus įmonėse augimo tendencija yra dvigubai didesnė nei šalies vidurkis ir 2018–2023 metais siekė apie 14 proc., o gynybos pramonėje dirbančių įmonių vidutinis darbo užmokestis 21 proc. aukštesnis nei šalies vidurkis.
Tai ne pirma į saugumo pramonę nukreipta iniciatyva. Praėjusiais metais Seimas leido gynybos pramonės įmonėms veiklą vykdyti LEZ teritorijose.
