„Esame bene vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje šis sektorius jau beveik dešimtmetį auga dviženkliais skaičiais. Žinodami gyvybės mokslų sektoriaus potencialą ir jo plėtros vertę, iki 2030 metų esame užsibrėžę tikslą tapti globalia gyvybės mokslų industrijos lydere ir pagal šio sektoriaus sukuriamą BVP susilyginti su Singapūru. Dvi pagrindinės stiprybės, leidžiančios Lietuvai sparčiais žingsniais augti kaip Europos gyvybės mokslų ir biotechnologijų šaliai, yra šalies talentai ir infrastruktūra“, – sako A. Armonaitė.
Vos 2,8 mln. gyventojų turinčią Lietuvą namais vadina beveik 600 gyvybės mokslų įmonių, kuriose dirba per 7500 žmonių. Su gyvybės mokslų projektais dirba 5 tūkst. mokslininkų, veikia šeši universitetai ir septynios kolegijos, siūlančios gyvybės mokslų krypčių studijas, taip pat net 8 specializuoti gyvybės mokslų centrai. Be to, iš šiuo metu Lietuvoje esančių daugiau nei 1000 startuolių apie 60 veikia gyvybės mokslų srityje.
„Taigi Lietuvoje yra daug erdvės tarptautinėms įmonėms, kuriančioms aukštą pridėtinę vertę. Tai, kad sąlygos šiam sektoriui mūsų šalyje yra patrauklios pasaulinio lygio žaidėjams, įrodo tokios Lietuvoje įsikūrusios ir pažangius sprendimus kuriančios įmonės kaip „Thermo Fisher Scientific“, „Teva“, „Hollister“ ir „Intersurgical“, – teigia ministrė.
Pasak jos, intensyviai dirbama su gyvybės mokslų sektoriaus ekosistemos dalyviais ir siekiama išgryninti ilgalaikę šio sektoriaus vystymo strategiją. Rengiamame Gyvybės mokslų sektoriniame susitarime bus numatyti valstybės ir verslo įsipareigojimai skatinti talentų pritraukimą, inovacijas ir eksportą, pritraukti investicijų, gerinti verslo aplinką ir infrastruktūrą bei kiti veiksmai.
Siekiama, kad iki 2030 m. gyvybės mokslų pramonė sukurtų 5 proc. BVP, tai yra išaugtų penkis kartus, ir pagal šį rodiklį Lietuva taptų viena pasaulio lyderių.
