Pasak jos, dabar turime ekonomikos bangavimo laikotarpį ir reikia daryti viską, kad Lietuva būtų konkurencingesnė už kitas šalis.
„Konkurencija tarp valstybių siekiant pritraukti investicijas, ar tai užsienio investicijas, ar tai auginti savo verslą, yra labai didelė. Mes turime dėti ekstra pastangas, kad būtume geresni, geresnis reguliavimas negu Lenkijoje, geresnė infrastruktūra, daugiau švietimo galimybių, persikvalifikavimo“, – ketvirtadienį Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) žurnalistams teigė A. Armonaitė.
„Mokestinė aplinka lygiai taip pat. (...) Juo labiau, kad turime ekonomikos bangavimo laikotarpį. Darome viską, kad būtume konkurencingesni. Kol kas laikomės pakankamai gerai laikomės, bet ir kiti nestovi vietoje, todėl reikia kuo mažiau staigių, neprognozuojamų judesių, kas liečia mokesčius ar kitą verslo reguliavimą“, – akcentavo ji.
Politikė pabrėžė, kad svarstydami ar pritarti mokesčių reformai, „laisviečiai“ atsižvelgs į vidurinės klasės stiprėjimo aspektą bei didesnes paskatas kurti gerai apmokamas darbo vietas.
„Seime vyksta diskusijos, bet labai svarbu, kad stiprėtų vidurinė klasė, o ne silpnėtų ir, kad būtų kuriamos gerai apmokamos darbo vietos. Kad būtų kuo didesnės paskatos kurti gerai apmokamas darbo vietas. Tokiais dvejais kriterijais vadovaujamės svarstydami mokesčių reformą ir žiūrėsime, kokia po diskusijų bus situacija“, – sakė Laisvės partijos pirmininkė.
ELTA primena, kad daug diskusijų sukėlusiam mokesčių sistemos peržiūros paketui Seimas po pateikimo pritarė birželio pabaigoje.
Kritiką reformai bendru pareiškimu yra išsakiusios 54 verslo ir profesinės asociacijos. Kreipimąsi į Seimo frakcijas ir komitetus parengusios verslo struktūros ragina parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus gyventojų pajamų mokesčio modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių asmenų.
