„Man atrodo visiškai normalu koalicinėje Vyriausybėje turėti skirtingus požiūrius ir kažkur susitikti pakeliui, kartu rasti kompromisą. Opozicija, kuri kritikuoja, kad Vyriausybė tarsi nesusiderino, turėtų priprasti, jog ši Vyriausybė nėra Karbauskio šešėlinė Vyriausybė, kuri, beje, ir subyrėjo ir kur yra viena nuomonė“, – pirmadienį „Delfi“ televizijai teigė A. Armonaitė.

„Mes siūlome kalbėti ne tik apie MMA, kas iš esmės yra verslo klausimas ir našta verslui, ypatingai smulkiam verslui, regionuose, kaip Lietuvos bankas siūlo labai ambicingai didinti (MMA – ELTA), toms įmonėms bus labai sunku išgyventi“, – pridūrė ji.

Ministrė aiškina, kad atlyginimai turi augti, dėl to Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskaičiavo, kad padidinus NPD 200–ais eurų, pajamų augimą pajus ir žmonės, gaunantys minimalią algą, ir Lietuvos auganti vidurinioji klasė.

„Mes nesiūlome, kad ir turtingieji gautų kažkokias mokestines lengvatas, mes sakome, kad tie, kas uždirba mažiau ir vidurinė klasė, jog ir jų pajamos augtų. Siūlome diskutuoti apie NPD“, – sakė Laisvės partijos pirmininkė.

Ji pripažino, kad finansų ministrė yra teisi, teigdama, kad taip daroma didesnė našta biudžetui, tačiau kai kalba yra apie MMA, našta būna užkraunama verslui, o didinant NPD, valstybė su verslu našta pasidalina.

„Pastaraisiais metais NPD augo 140 eurų, tai nėra taip, kad mes fenomenaliai daug pasiūlėme. Turime tikslius paskaičiavimus, esame juos išsiuntę į Finansų ministeriją, tikiu, kad žmonės ten įvertins, taip pat girdime, kad NPD norima didinti, tai diskutuojame, nieko neslepiame nuo žmonių, pateikiame nuomonių skirtumus ir tai yra normalu“, – aiškino Vyriausybės narė.

Ministrė mano, kad palikus daugiau pinigų žmonių kišenėse ir iš jų mažiau imant mokestiniu pavidalu, kas ir yra NPD, žmonės galės be valstybės pagalbos pasirinkti, už ką jiems mokėti pinigus.

„Mes jiems paliekame tuos pinigus susimokėti ar už pakilusius energijos kaštus, ar už kažką kitą, mes nesprendžiame ką. Tai yra vienas iš variantų, kurį kviečiame įvertinti Finansų ministeriją ir planuojant kitų metų biudžetą lygiai taip pat, galbūt tai yra taikli priemonė“, – teigė A. Armonaitė.

ELTA primena, kad iš Vyriausybės, darbuotojų ir verslo atstovų suformuota Trišalė taryba yra apsisprendusi, kad kasmet, siekiant depolitizuoti minimalios algos didinimo procesą, šis dydis nustatomas nuo 45-50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

Pagal sutartą metodiką, MMA dydis 2023 m. turi būti nustatomas atsižvelgiant į kitų metų prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį be priedų ir premijų. Šis skaičius dauginamas iš 5 didžiausią MMA ir VDU santykį 2018–2020 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio – 48,9 proc.

Remiantis šiais skaičiavimais, birželio mėnesį vykusiame Trišalės tarybos posėdyje Lietuvos bankas (LB) pasiūlė nuo 2023 metų MMA padidinti nuo 730 iki 867,67 euro, o tai sudaro 18,9 proc.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė praeitą savaitę tvirtino, kad yra suprantama, jog žmonių pajamos turi didėti, tačiau ji siūlo neapsiriboti diskusijomis tik apie minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimą. Pasak jos, MMA „ant popieriaus“ galėtų kilti 70 eurų, o tuo tarpu neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) 200 eurų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tuo tarpu sako, jog toks pasiūlymas nėra finansiškai subalansuotas. Anot jos, tiek MMA, tiek NPD turėtų didėti panašiu tempu.

Šaltinis
Temos
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)