Ukrainos įmonės gali sulaukti daugiau pagalbos
Neseniai iš JAV grįžusi, kur kvietė ten įsikūrusius verslus investuoti ir plėstis Lietuvoje, A. Armonaitė pasakojo, jog pagrindinė vizito tema buvo biotechnologijos ir gyvybės mokslų pramonė.
Kaip aiškino, ji susitiko ne tik su „Moderna“ įmonės atstovais, tačiau ir su „Thermo Fisher Scientific“ vadovybe bei kitais verslais.
„Kadangi biotechnologijas matome, kaip vieną prioritetinių ekonomikos krypčių, kuri augina reikšmingai pridėtinę vertę <...>, tai norime toliau vystyti šią pramonę ir kur daugiau, jei ne Bostone, ne Masačiuseso institute, ne Harvardo universitete, pasaulyje yra geresnė vieta megzti kontaktams“, – sakė ji.
Ministrė laidoje „Piniginiai reikalai“ pasakojo, kad investuotojai Lietuva domisi nemažai.
„Kai aš duodu interviu manęs visada klausia, tai kas ateis pas mus, bet tai nėra toks paprastas procesas. Įmonės atsirinkinėja jurisdikcijas, renkasi tarp įvairių mokestinių sistemų, talentų pasiūlos ir mums, Lietuvai, reikia būti labiau matomiems, ką mes ir stengiamės daryti.
Dėl to ir buvau Bostone ir proaktyviai kviečiau tas įmones, bet, kita vertus, namų darbus reikia daryti ir čia, Lietuvoje, kad daugiau investuotume į žinias, kad čia būtų daugiau talentų, nebijotume įmones paskatinti atsivežti talentų iš kitų Europos ar pasaulio valstybių ir būti drąsiems verslo sprendimuose.
Mažiau reguliavimo, daugiau laisvės, daugiau ekonominės laisvės. Tai neturi būti pamiršta“, – sakė ji.
A. Armonaitė taip pat tikino, kad meluotų, jei sakytų, kad šiandieniniame įvykių kontekste viskas taip paprasta.
„Ne, yra papildomi rizikos veiksniai, karas, tai jaučia visa Europa. Yra kai kurie kiti dalykai, bet tai yra mums priminimas, kad turime nemiegoti ant laurų, nesvajoti, kad 2010 m. į Lietuvą atėjo „Thermo Fisher“ ir to pakanka. Turime būti greitesni, lankstesni <...> „ – sakė ji.
Pasak ministrės, iš verslų visada sulaukiama naujų užklausų dėl investicijų Lietuvoje, tačiau šiandien dalis investuotojų dėl įvykių savo planus ir pristabdo.
„Jie svarsto, tai tiesa. Todėl mums nereikia pamiršti svarbių reformų, ar jos būtų talentų, ar net mokestinės paskatos, ar geresnio reguliavimo aplinka.
Kuo pas mus greičiau bus vykdomos procedūros, tarkime, greičiau išduodami leidimai klinikiniams tyrimams ar plėtrai, fizinei infrastruktūrai vystyti, tuo Lietuva bus pranašesnė. Dėl to reikia daug ir sunkiai dirbti“, – aiškino A.Armonaitė.
Kalbėdama apie Ukrainos verslus Lietuvoje ministrė teigė, kad jie taip pat nebuvo palikti likimo valiai.
„Ministerijoje prasidėjus karui svarstėme, kaip padaryti, kad tas verslas, kuris veikia Ukrainoje, galėtų laikinai čia pratęsti savo veiklą ir prisidėti prie savo šalies, Ukrainos, biudžeto. Tam yra įvairių pakeitimų, visi jie sudaro sistemą ir visumą.
Pavyzdžiui, tie žmonės, kurie šiuo metu čia atkeliauja, daugiausia tai moterys ir vaikai, tai jei jos yra vadinamosios freelancer‘ės, yra laisvai samdomos ir turi kontraktą su Ukrainos įmone, su kuria dirba, jos čia gali nemokėti GPM ir tokiu būdu savo mokesčiais prisidėti prie Ukrainos.
Lygiai taip pat verslai, juridiniai asmenys. Mes pasiūlėme priemonę „Startuok“, kuri visą laiką buvo taikoma Lietuvos verslams. Kadangi priemonė dar yra labai nauja, kol kas sunku pasakyti koks bus poreikis ir susidomėjimas. Dabar daug kas nagrinėjasi paraiškas ir prašo informacijos. Pagrindinis tikslas yra, kad veiklos tęstinumas būtų užtikrintas nuotoliniu būdu dirbant iš saugios teritorijos <...>“, – pasakojo ji.
Ministrė neatmetė, kad jeigu bus poreikis, gali būti vertinama ir siūloma dar daugiau pagalbos priemonių.
„Yra vertinama galimybė skirti nedideles subsidijas. Turime nusimatę atskirai šiuos dalykus.
Natūralu, kad norisi padėti visaip, kaip gali. Nors ginasi visa tauta, su ginklu stovi ne visi ir gal gali uždirbti tą vieną kitą eurą ir prisidėti prie savo šalies, kad būtų iš ko tą karą kovoti“, – sakė ji.
Kol kas, pasak ministrės, į saugiklius dėl pagalbos nėra koncentruojamasi.
„Labiau žiūrime, kaip padėti įmonėms. Aš ir pati vadovaujuosi tuo požiūriu, kad paleisdami instrumentą nežiūrėkime, kaip kažkas mus ketins apgauti, bet kaip padaryti, kad jis būtų veiksmingas“, – sakė ji.
Tikrina Rusijos ir Baltarusijos kompanijas
A. Armonaitė laidoje taip pat kalbėjo ir apie kompanijas iš Rusijos.
„Reikia pabrėžti, kad su rusiško kapitalo įmonėmis mes niekada nedirbome ir kvietimai anksčiau buvo pateikti tokioms įmonėms, kaip „Google“ ir, atrodo, visi kaip ir pritarė, kad reikėtų jiems plėstis čia, bet be darbuotojų iš Rusijos.
Kadangi tai neatitiko visuomenės lūkesčių, mes šį procesą esame sustabdę“, – teigė ji.
Kalbėdama apie Baltarusijos įmones, ji sakė, kad yra įmonės, kurios čia yra persikėlusios jau 2-3 metai, o dėl jų savo laiku konkuravo daug šalių.
„Tai „Wargaming“ ir kt. Tikimės, kad jos nepabėgs, nes vis dėlto, ta pati mano jau paminėta įmonė turi 17 padalinių visame pasaulyje, tai norėtųsi, kad liktų“, – sakė ji ir pabrėžė, kad naujų kompanijų, kurios iš Baltarusijos dabar persikeltų į Lietuvą, nėra.
„Naujų įmonių mes nekeliame nei iš Rusijos, nei Baltarusijos. <...>
Įmonės visada gali kreiptis, bet yra sugriežtinta konsultavimo tvarka. Jeigu anksčiau „Investuok Lietuvoje“ iš karto teikdavo konsultacijas, dabar yra įmonė patikrinama ir tik tada jai teikiama konsultacija“, – sakė ji.
Gegužę – nauja pagalbos priemonė
Pasak ministrės, kalbant apie mūsų šalies verslą bei pagalbą jam, kai kurios įmonės dar ir šiandien nėra pilnai atsigavusios po pandemijos.
Tai, kaip aiškino, turizmo sektorius, kai kurie paslaugų sektoriaus verslai, kaip restoranai.
„Aš manau, kad PVM lengvatos pratęsimas (maitinimo sektoriui-red.) yra svarstytinas ir, kiek man žinoma, Seime yra pateiktas siūlymas pratęsti. Manau, kad verta diskutuoti, o dabar pasakyti, kad „viskas gerai“, aš negaliu, nes žinau, kad taip nėra.
Aš, kaip politikė, ministrė, atsakinga už ekonominę politiką, palaikyčiau“, – apie PVM lengvatos pratęsimą kalbėjo ji.
Dabar, anot A. Armonaitės, vienas pagrindinių tikslų yra padaryti, kad žaliavų ir medžiagų trūkumas, kurį jaučia įmonės, būtų amortizuotas ir įmonės kuo greičiau susirastų partnerius, o kad tai vyktų lengviau ir greičiau, yra numatytos lengvatos.
„Dalis įmonių tai daro savarankiškai ir tai yra puiku, jeigu joms nereikia kažkokios papildomos pagalbos, tačiau mes siūlome tiek savo turimas dideles kontaktų bazes, kurios talpina žaliavų tiekėjų kontaktus visame pasaulyje, tiek pagalbos instrumentus, kurie suderinti su EK.
Dabar vis dar veikia COVID lengvatinės paskolos, netrukus paleisime dėl karo nukentėjusioms įmonėms komunikatą, kuris leis paleisti garantijas, kad įmonės galėtų lengviau apsiskolinti bankuose su valstybės garantija ir taip pat Lietuvos ir mūsų pastangomis EK patvirtino Kinijos priemonę. Tai reiškia, kad bus galima pretenduoti į lengvatines paskolas toms įmonėms, kurios turi tiekimo grandinių sutikimus dėl prekybos apribojimų, kuriuos ta valstybė mums dar taiko“, – sakė ji.
Paprašyta patikslinti, kada dėl karo nukentėjusios įmonės galėtų tikėtis priemonės paleidimo, ministrė teigė, kad, tikėtina, tai įvyks dar šį mėnesį.
„Gegužę ji tikrai pasileis. <...>
Ji bus skirta ir dėl žaliavų, kas negauna, ir apskritai, tiekimo grandinių sutrikimų. Tai bus platus įmonių ratas“, – sakė ji.
Neatsisako paskirstyto pelno neapmokestinimo idėjos
Paklausta, ar Ekonomikos ir inovacijų ministerija ruošia kažkokius siūlymus dėl infliacijos ar net mokestinų pakeitimų, kad verslas lengviau kvėpuotų, ji teigė, kad yra neatsisakoma idėjos dėl paskirstyto pelno neapmokestinimo.
„Mes girdime, kad palaikymo politiškai nėra tiek daug, norėtųsi daugiau, bet mes vis dėlto siūlytume neatidėti šios temos.
Pirmas dalykas, mums reikia pasižiūrėti į regioną, kurios valstybės tokį neapmokestinamąjį pelną turi. O antras dalykas, tai yra tam tikra logika, kad jei įmonė plečiasi, natūralu, kad plėtros apmokestinti nereikėtų. Juk ji, jeigu ji plečiasi, investuoja į naujus padalinius, technologijas, darbo vietas.
Taip, valstybės biudžetas trumpuoju laikotarpiu netenka pajamų, bet ministerija turi paskaičiavimus, jog ilguoju laikotarpiu BVP augtų.
Siekdami nesiūlyti aklai tokios lengvatos mes ir Finansų ministerijos darbo grupė siūlėme pasvarstyti ir galbūt uždėti apyvartos limitą, pavyzdžiui, pradėti iki 20 mln. Eur metinės apyvartos įmonėms. Ir, galbūt, tada vertinti, kaip tai veikia ir limitą didinti“, – sakė ji, tačiau pridūrė, kad palaikymo šiai idėjai iš Vyriausybės kol kas negirdima.
„Negirdime, bet gal ir natūralu, yra visokių nuomonių, o mes turime savąją. Galbūt kažkur pakeliui susitiksime, tik diskusijos reikėtų platesnės“, – sakė ministrė.
