„Mes (Ekonomikos ir inovacijų ministerija – ELTA) siūlome, kad MMA bruto, „ant popieriaus“, galėtų kilti 70 eurų iki 800 eurų, o NPD 200 eurų, kas būtų daug labiau subalansuotas pasiūlymas ir NPD tokiu būtų kiltų iki 740 eurų. Tada neapkrautume verslo minimalios algos vien išmokėjimo našta, valstybė irgi prisiimtų dalį atsakomybės, nes kai kalbame, kad tik minimali alga spręs šią situaciją, tai mes iš esmės krauname sprendimą verslui sumokėti tą algą“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė A. Armonaitė.
„Man atrodo būtų sąžininga, jeigu jau yra toks debatas, kad ir valstybė turėtų prisiimti (atsakomybę – ELTA). Tai, mano vertinimu, yra išmintingesnis sprendimas, nes paėmus iš žmonių mažiau per mokesčius, t.y. palikus daugiau pinigų jų kišenėse, tiesiog žmonės nuspręs, ką jie norės susimokėti, nusipirkti, vaikams savo padėti ir t.t.“, – pridūrė ji.
Ministrė tvirtino, kad Lietuvos banko skaičiavimai ir siūlymas didinti MMA iki 867,67 euro yra ambicingas ir suprantamas, atsižvelgiant į tai, kad žmonėms reikės susimokėti išaugusias sąskaitas už elektrą ir laukia sudėtingesnis šildymo sezonas. Tačiau, ji teigė nenorinti, kad diskusija dėl žmonių pajamų suktųsi tik apie minimalią algą, kai Lietuvoje jau yra sustiprėjusi vidurinė klasė, kuri dirba nuo ryto iki vakaro ir kuriai taip pat yra nelengva.
„Vilniuje iš tikrųjų gyventi darosi brangiau, tai yra sostinė, europinė sostinė ir turėtume matyt neskirstyti. Mes visų pirma norėtume, kad kalbėdami apie MMA kėlimą, balansuotume jį su neapmokestinamų pajamų dydžio augimu ir pastarąjį matytume kaip pagrindinį žmonių pajamų augimo šaltinį, kada valstybė mažiau paima iš žmogaus mokesčio pavidalu ir palieka jam daugiau pinigų kišenėje susimokėti už tai, už ką jam reikia“, – sakė politikė.
ELTA primena, kad iš Vyriausybės, darbuotojų ir verslo atstovų suformuota Trišalė taryba yra apsisprendusi, kad kasmet, siekiant depolitizuoti minimalios algos didinimo procesą, šis dydis nustatomas nuo 45-50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Pagal sutartą metodiką, MMA dydis 2023 m. turi būti nustatomas atsižvelgiant į kitų metų prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį be priedų ir premijų. Šis skaičius dauginamas iš 5 didžiausią MMA ir VDU santykį 2018–2020 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio – 48,9 proc.
Remiantis šiais skaičiavimais, birželio mėnesį vykusiame Trišalės tarybos posėdyje Lietuvos bankas (LB) pasiūlė nuo 2023 metų MMA padidinti nuo 730 iki 867,67 euro, o tai sudaro 18,9 proc.
