„Kaip valstybė tais instrumentais, kuriuos turėjome, pasinaudojome. Pavyzdžiui, mūsų ministerija apribojo technologijų patekimą į Vidurio Azijos šalis, dvejopos paskirties prekių eksportą per mūsų šalį apribojome“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Armonaitė.
„Maistas nėra ta prekė, kurią galėtume taip apriboti arba kurią Europos Sąjunga šiuo metu sankcionuoja“, – tikino ji.
Ketvirtadienį Ukrainos nacionalinės kovos su korupcija agentūra (NKKA) paskelbė, jog įtraukė „Vičiūnų grupę“ į tarptautinį karo rėmėjų sąrašą.
Po šio sprendimo pasigirdo politikų raginimai išimti įmonės produkciją iš prekybos tinklų lentynų, tačiau pastarųjų atstovai vengė pateikti konkrečius atsakymus ir teigė, kad teisiškai neprivalo apriboti prekybos. Vienintelis „Lidl“ pranešė, kad planuoja papildomai juos ženklinti.
A. Armonaitė savo ruožtu svarstė, kad nesant teisinių galimybių, patys pirkėjai turėtų pasirinkti nebepirkti Rusijoje prekiaujančių „Vičiūnų“ gaminių.
„Kiekvienas klientas gali mažiau pirkti ir tokiu būdu daryti įtaką asortimentui“, – teigė ministrė.
„Antras dalykas, matyt prekybos centrai ir turi tą omenyje, kad dar daug yra prekių, kurios vis dar pardavinėjamos Rusijoje tarptautinių korporacijų. (...) Tikriausiai, turime žiūrėti, kokia korporacija yra toje šalyje ir stengtis kuo mažiau jos produktus vartoti“, – savo poziciją dėstė ji.
Po to, kai Rusija pradėjo plataus masto Ukrainos invaziją, 2022 m. kovo pradžioje Lietuvos įmonių grupės vadovas Šarūnas Matijošaitis pranešė, kad bendrovė iš Rusijos rinkos pasitrauks per 3–4 mėnesius. Tačiau paaiškėjo, kad „Vičiūnai“ veiklos Rusijoje nestabdo – bendrovė nėra pardavusi nėra pardavusi Kaliningrado srities mieste Sovietske veikiančios gamyklos, kuri toliau tęsia veiklą. Perrinktas Kauno miesto meras V. Matijošaitis yra ne kartą sakęs, jog bendrovė iš Rusijos rinkos palaipsniui traukiasi, ieško pirkėjo gamyklai.
Mano, kad sprendimas dėl suskystintų naftos dujų galėjo būti geriau subalansuotas
Aušrinė Armonaitė tvirtina, kad viešojoje erdvėje rezonansą sukėlęs ir nuo naujųjų metų įsigaliojęs sprendimas gerokai padidinti suskystintų naftos dujų (SND) akcizą galėjo būti geriau subalansuotas. Pasak jos, kitos taršios kuro rūšys liko pigios, tačiau Aplinkos ministerija turėtų šiuo klausimu ieškoti išeičių, kaip projektą būtų galima patobulinti.
„Aktualija svarbi ne tik verslui, bet ir žmonėms, kurie naudoja savo buityje. Pats sprendimas buvo priimtas daugiau „žaliųjų“ motyvų ir argumentų vedinas, bent jau aš taip matau, tačiau jis galėjo būti geriau subalansuotas. Jeigu pažiūrėsime į kitas taršias kuro rūšis, jos liko pigios ir dabar turime tą situaciją“, – pirmadienį LRT radijui teigė A. Armonaitė.
„Girdžiu, kad Aplinkos ministerija, kuri ir pateikė tą projektą, žada dar svarstyti, pavasario sesijoje ieškoti kažkokių išeičių, tai žiūrėsime, ką jie pateiks. (...) Perėjimo laikotarpio visai nebuvo ir pokyčiai yra gana drastiški, juolab, kai liko kitos taršios kuro rūšys, kurios liko pigesnės. Pasiūlymai bus pateikti ir tikiuosi, kad priimsime geriausią sprendimą“, – tvirtino ji.
ELTA primena, kad nuo naujųjų metų įsigaliojus didesniam akcizui už dujų balionus, degalinių tinklas „Jozita“ čekiuose pradėjo žymėti, kad tai yra „Tėvynės Sąjungos-Konservatorių įvestas akcizas buičiai“. Vis tik, kilus ažiotažui viešojoje erdvėje, buvo nuspręsta papildyti čekį bei nurodyti ne tik TS-LKD, bet ir valdančiąsias Liberalų sąjūdžio bei Laisvės partijas.
Tai, kad šiuo metu degalinėse perkant dujų balionus nurodoma minėta informacija, Eltai patvirtino ir „Jozitos“ direktorius Jonas Jokubauskis. Jis tikino galėjęs konservatorius įvardinti ir kitu žodžiu.
„O ką pyd****** reikėjo įvardinti? Man nebetilpo čekyje. Būčiau įrašęs dar pyd*******. Konservatoriai dabar dauguma yra. Tai jeigu yra dauguma, tai aš teisingai parašiau“, – Eltai aiškino J. Jokubauskis.
Tuo tarpu aplinkos ministras Simonas Gentvilas reaguodamas į šią situaciją savo feisbuko paskyroje teigė, kad piktintis reikėtų ne Vyriausybės priimtais sprendimais, o tokiomis įmonėmis kaip „Jozita“, kurios iki šiol prekiauja su Rusija.
Seimas 2023 metų gegužę pritarė Akcizų įstatymo projektui, kuriam įsigaliojus, atsisakyta energiniams produktams taikomų akcizų lengvatų, numatyta nuosekliai didinti akcizų tarifus taršioms kuro rūšims bei į taikomus tarifus įtraukta anglies dvideginio dedamoji.
Remiantis šiuo projektu, nuo naujųjų metų naftos dujoms, kurios yra išpilstytos į balionus, taikomas 304,1 Eur/t akcizo tarifas. Prieš tai tarifas buvo nulinis.
