„Gruodžio pradžioje iš planuotų 59 kvietimų esame paskelbę 51. Planas beveik įgyvendintas ir tai didins įmonių konkurencingumą“, – trečiadienį vykusiame nuveiktų darbų ir pasiekimų pristatyme teigė A. Armonaitė.
Pasak ministrės, nors šiais metais patirtas ekonominis neapibrėžtumas, į Lietuvą pavyko pritraukti net 31 tiesioginių užsienio investicijų projektą, kurių vertė 110 mln. eurų ir kurie sukurs 2500 darbo vietų. Ji pabrėžė investuotojų išlaikymo ir plėtros skatinimo svarbą ir paminėjo, kad 2023 m. 13 iš 31 naujų projektų yra vykdomi naujų investuotojų, o 18 – tęstiniai investicinių projektų.
„Daugėjant neapibrėžtumo, Lietuva turi skirti dėmesį ne tik užsienio investuotojų paieškai, bet ir esančių išlaikymui Matome, kad jų plėtra yra lygiai tokia pat reikšminga ir stengiamės juos įtikinti toliau plėstis“, – sakė ji.
A. Armonaitė paminėjo, kad šiuo metu jau pasirašyta 11 stambaus projekto sutarčių, kurios padės sukurti apie 3,5 tūkst. darbo vietų ir pritraukti 688,88 mln. eurų investicijų. Artimiausiu metu planuojama pasirašyti dar bent kelias stambaus projekto sutartis.
Taip pat ji pranešė, kad metai buvo sėkmingi ir apie tūkstančiui Lietuvoje veikiančių startuolių, jų vertė siekia 9,5 mlrd. eurų.
Siekiant dar labiau sustiprinti šalies startuolių ekosistemą, į Lietuvą buvo pritrauktas tarptautinis akceleratorius iš JAV „Plug and Play“, planuojami specializuoti akceleratoriai informacinių ryšių, žaidimų industrijos ir švietimo technologijų srityse.
„Startuolių vertė per kelis metus išaugo net 17 kartų“, – paminėjo A. Armonaitė.
„Į Lietuvą atėjo tarptautinis JAV akseleratorius „Plug and Play“, kuris startuoja 3 metų programą užauginti 60 startuolių“, – pridūrė ji.
Siekiama saugesnės Lietuvos
A. Armonaitė pabrėžė, kad tarp svarbiausių metų ir ateities uždavinių – šalies gynybos ir saugumo pramonės sektoriaus stiprinimas, siekiant sukurti galimybes Lietuvos poreikius aprūpinti vietine gamyba Tam, anot jos, yra ir toliau bus kuriamos teisinės galimybės plėstis gynybos įmonėms.
„Lietuva per ilgai grindė savo pajėgumus tik įsigijimais iš užsienio. Žinoma, to reikia, tačiau reikėjo daugiau skirti dėmesio savo įmonėms ir pramonei. Ir ne tik sudarant jiems galimybes prieiti prie kapitalo, prie finansų, bet pasidarant visišką higieną – nuimant ribojimus ir barjerus, su kuriais jie susiduria“, – teigė A. Armonaitė
„Negano to, Vyriausybėje tarpinstituciniu formatu derinamas gynybos ir saugumo pramonės įstatymas, kuris suteiks daugiau galimybių gynybos įmonėms augti“, – pridūrė ji.
Ji priminė, kad šiais metais patvirtinti Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) pagrindų įstatymo pakeitimai, dėl kurių nuo 2024 metų bus atšaukti draudimai LEZ užsiimti veikla, susijusia su valstybės saugumu ir gynyba. Taip pat, 2023 m. EIM gynybos sektoriaus įmonėms skyrė 13,5 mln. eurų, 1 mlrd. eurų investavo į proveržio technologijas kuriančius startuolius NATO pasirinktose srityse, 30 mln. eurų skiriami NATO gynybos inovacijų akceleratoriaus DIANA įgyvendinimui.
Skaitmenizacija, žalinimas ir inovacijos išlieka prioritetais
A. Armonaitė paminėjo, kad 2024 m. prioritetais išliks viešųjų ir administracinių paslaugų skaitmenizavimas, investicijos į inovacijas ir atsinaujinančią energetiką. Taip pat ji sakė, kad 2024 m sieks mažinti biurokratijos naštą verslui, ko įgyvendinimui bus bandoma pasitelkti tokias technologijas, kaip dirbtinis intelektas.
„Siekiame koordinuotai padėti verslą prižiūrinčioms institucijoms ir ministerijoms mažinti naštą verslui. Administracinę naštą 2023 m. pavyko sumažinti 1 mln. eurų. Bet taip pat prisitaikymo našta, kurios iki šiol niekas neskaičiavo. Nuo šių metų jau Vyriausybės įstaigos privalo tai matuoti ir tikimės, kad kai matysime visą paveikslą, kokia našta iš tikrųjų yra, galėsime imti reikšmingesnio mažinimo“, – sakė ministrė.
„Aišku, yra naujos technologijos, Dirbtinis intelektas jau atėjo į pasaulį. Lietuva negali likti nuošalyje. Ir aš asmeniškai“, – pridūrė ji.
Taip pat, anot ministrės, 2023 m. atsinaujinantiems energijos ištekliams diegti buvo patrigubintas suplanuotas finansavimas – vietoje suplanuotų 10 mln. 226 pramonės įmonėms skirta 31,87 mln. eurų, skirta 50 mln. eurų gaminančių vartotojų projektams. Taip pat, jos teigimu, apie 240 mln. eurų buvo skirta iki 2035 m. vykstančiai pramonės transformacijai.
Be to, per 2023 m. buvo užbaigta valstybės skaitmeninių išteklių pertvarka, kuria įtvirtintas kokybiškai naujas šiuolaikines informacinių technologijų valdymo tendencijas atitinkantis valdysenos modelis. Jos teigimu, rekordiškai investuota į MTEP – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidos siekia 690,7 mln. eurų.
A. Armonaitė paminėjo, kad pasaulio inovacijų indekse iš 39 Lietuva pakilo į 34 vietą, Europos elektroninės valdžios reitinge – iš 8 į 7 vietą, Pasaulio IMD Talentų reitinge – iš 26 į 23 vietą.
