„Šiandien jau galiu užtikrintai pasakyti, kad 1 mlrd. eurų paketą Lietuvos ekonomikai įgyvendinome – už 960 mln. eurų yra kvietimų paleista, apie 3 tūkst. įmonių pretenduoja į šias investicijas. Ir tai yra investicijos Lietuvos ateičiai, žaliajai ekonomikai, skaitmenizacijai“, – interviu Eltai teigė A. Armonaitė.
„Ką įsipareigojome praeitų metų pabaigoje padaryti, mes išpildėme, nors buvo kritiškų kalbų“, – teigė ji.
Taip pat ji pabrėžė nuveiktų darbų gynybos sektoriuje svarbą, panaikinus ribojimus šio sektoriaus įmonėms ir sukuriant prieiga prie kapitalo ir rizikos kapitalo investicijų. Ministrė paminėjo, kad dvi lietuviškos įmonės, susijusios su gynybos gamyba, pateko į NATO akceleratoriaus programą.
„Galima pasidžiaugti, kad tarp NATO visai nesenai paskelbtų 44 bendrovių, kurios pateko į giliųjų technologijų akseleratoriaus programą „DIANA“ yra dvi lietuvių įmonės: „Astrolight“ ir „Vistareader“. Tai jau ta nauda yra gana apčiuopiama“, – sakė ji.
A. Armonaitė taip pat paminėjo, kad Lietuvoje ilgai lauktas pirmojo restorano su „Michelin“ įvertinimu atsiradimas turėtų įvykti jau 2024 m. pirmąjį pusmetį.
„Ministerija negalėjo to viešinti, tačiau jau kurį laiką ties tuo dirbo. Bet ką jau galiu pasakyti, kad pirmoje kitų metų pusėje turėsime maitinimo įstaigą ar įstaigų su „Michelin“ ženklu“, – teigė A. Armonaitė.
Galiausiai ministrė paminėjo, kad abejoja, ar galima tikėtis, jog 2024 m. bus pritarta drastiškiems mokesčių sistemos pasikeitimams. Be to, anot jos, politikai turėtų atsargiau atvirai kalbėti apie drastiškus sistemos pokyčius neapibrėžtumo pilno periodo metu, kadangi šie siunčia neigiamus signalus verslui.
„Manau, kad yra kai kurių higieninių dalykų, kuriuos galima pasidaryti. Galbūt perspektyvu svarstyti dėl PVM mokesčio mokėtojo ribos kėlimo smulkiam verslui. Nes tai aktualus dalykas, kuris nekeistas eilę metų. Ir yra tų dalykų, kur galima kalbėti ir sumos mažesnės. Bet didžiųjų reformų nereikia tikėtis“, – aiškino ministrė.
„Būna augimo metai, kai apie tai galima diskutuoti, bet kol kas nesame tame etape ar galbūt jau nebesame“, – pridūrė ji.
– Kaip bendrai vertinate šių metų Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir savo pasiekimus? Galbūt kažką ypatingai išskirtumėte?
– Visų pirma, 2023 m. nebuvo labai lengvi metai dėl daug neapibrėžtumo. Nors karas, kovidas ir kiti iššūkiai mus išmokė labai prisitaikyti prie situacijų, gal tuo aspektu šiek tiek lengviau.
Ką mes buvome susiplanavę, iš esmės viską pavyko padaryti. Pavyzdžiui, šiandien jau galiu užtikrintai pasakyti, kad 1 mlrd. eurų paketą Lietuvos ekonomikai įgyvendinome – už 960 mln. eurų yra kvietimų paleista, apie 3 tūkst. įmonių pretenduoja į šias investicijas. Ir tai yra investicijos Lietuvos ateičiai, žaliajai ekonomikai, skaitmenizacijai. Ir tai, ką įsipareigojome praeitų metų pabaigoje padaryti, mes išpildėme, nors buvo kritiškų kalbų.
Ir toliau laikėmės aukštos pridėtinės vertės ekonomikos krypties. Žinau, kad tai skamba kaip tam tikri burtažodžiai ar klišės, bet iš esmės siekiame, kad Lietuvoje kuriama produkcija būtų biotechnologijos ar inžinierinė pramonė. Ji yra sudėtingesnė, brangesnė, žinioms imli, bet sukuria realią piniginę vertę ir atlyginimų geresnių pavidalu, ir indėlių į ekonomiką. Tai ta kryptimi mes judame, stiprinome ir savo Inovacijų agentūrą, veiklas. Buvo iš viso, berods, 11 sutarčių pasirašyta. Tai laikėme tą tempą.
Tiesioginės užsienio investicijos – čia trečias toks „pilorius“. Galutinius skaičius matysime 2024 m. sausį, bet gruodžio pabaigai turime 13 naujų investuotojų ir 18 tęstinių. Tas skaičius bus didesnis, panašiai kaip 2022 m., tą lygį išlaikysime.
Nepaisant visko, Lietuvai pavyksta augti, investuoti į aukštąsias technologijas ir pridėtinę vertę. Be to ir investuotojų akyse, mes turime gerą reputaciją ir atlaikėme visas geopolitines įtampas, infliacijos šuolius ir kitus dalykus.
– Kalbant apie užsienio investuotojus. Tiek dabar, tiek anksčiau esate minėjusi to svarbą bei dalinotės, kiek pavyksta pritraukti dabar ir kiek pavyks ateityje. Bet ar šių investuotojų nebegąsdina Lietuvos, kaip „pasienio“ valstybės reputacija?
– Aš išskirčiau keletą dalykų bendrai apie mūsų šalį. Pirma – mūsų dar labai daug kas nežino. Neseniai lankiausi Vokietijoje, kur kalbėjausi ir su vieno iš didžiausių bankų vadovybe ir su automobilių kompanijų vadovybe bendravome. Tiesiog žemėlapiai jiems dar nerodo į šią pusę. Ir čia Lietuva neturi kažkokios blogos ar geros reputacijos, jos tiesiog nežino. Ir man atrodo, kad čia yra sprendimų priėmėjų, pirmiausiai, politikų darbas aktyviai kviesti važiuoti.
Ir kai klausiu, kokių patarimų turėtų, jie ir sako: važiuokite ir kalbėkite, darykite tai dar didesniais tempais.
Antras dalykas – geopolitika. Aš sakyčiau, kad Lietuva nėra kažkuo išskirtinė, tas neapibrėžtumas Europos ore tvyro jau antri metai. Mes gal esame dar labai matoma, kaip Rytų ar Vidurio-Rytų Europos valstybė, turinti sieną su Baltarusija ir Rusija. Galbūt ne dėl konvencinio karo grėsmės, bet infrastruktūros saugumo, energetikos, dėl interneto ir telekomunikacijų kabelių. Ir tas papildomas pastangas, kad Lietuva būtų saugesnė dedame, tą ir aiškiname.
Trečias dalykas – bendras konkurencingumas. Šalys mūsų, ar tai būtų skandinavai ar lenkai, ant laurų nemiega. Jie investuoja į naują verslo infrastruktūrą, į įvairias paprastas mokestines sistemas. Mes negalime galvoti, kad jeigu mes laikysimės status quo, kad automatiškai mus žinos ir rinksis. Mes turime 10 kartų daugiau dirbti. Ir kartais, kaip „Alisa stebuklų šalyje“ buvo pasakyta: „Kartais turi greitai bėgti, kad išliktum toje pačioje vietoje“. Net siekiant išlaikyti tam tikrą status quo reikia labai daug darbo. Ir tie žingsniai – planuojant infrastruktūrą investuotojams, mokestinę aplinką, reguliavimo aplinką, turi būti daroma su dar didesniu atsidavimu ir tempiu.
– Pristatydama 2023 m. pasiekimus, paminėjote investicijas į proveržio technologijas kuriančius startuolius NATO pasirinktose srityse. Į ką būtent Lietuvoje investuota NATO sukurto 1 mlrd. eurų vertės fondo, dalis?
– Lietuva bus saugesnė, tik kai turės augančią gynybos pramonę. Mes daug įsigyjame iš savo sąjungininkų ir tai labai gerai, bet mes turime būti atviresni savo įmonėms. Ir tiek kariuomenės vykdomuose įsigijimuose turi atsirasti daugiau vietos mūsų įmonėms, tiek mūsų technologijos turi bandomos ankstesnėje stadijoje.
Trečias dalykas yra, kad reikia panaikinti visokius ribojimus, kuriais yra apkrauta gynybos industrija. Lietuvoje tą darome ir padarėme, pavyzdžiui, šįmet panaikinus draudimą tokioms įmonėms kurtis LEZ (laisvosiose ekonomikos zonose).
Ir tada yra finansavimas. Prieiga prie finansų gynybos įmonėms yra gana ribota, lyginant su kitomis industrijomis. Ir Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kuri turi rizikos kapitalo instrumentus finansuoti naujausioms gynybos technologijoms – maždaug 68 mln. eurų įvairių priemonių. Ir tame tarpe yra ir mūsų nacionalinėje plėtros įstaigoje „Invega“ buvusi „MILinvest“ priemonė.
NATO turi savo instrumentus ir vienas iš jų yra rizikos kapitalo fondas, kuris yra skirtas visoms šalims. Ir čia galima pasidžiaugti, kad tarp NATO visai neseniai paskelbtų 44 bendrovių, kurios pateko į giliųjų technologijų akseleratoriaus programą „DIANA“ yra dvi lietuvių įmonės: „Astrolight“ ir „Vistareader“. Tai jau ta nauda yra gana apčiuopiama.
Tokias kryptis matome, jomis jau dirbame. Ir kiti metai bus paženklinti didesnių tempų, kas liečia mūsų gynybos pramonę.
– Jūsų pasiekimų pristatyme pabrėžiama, kad tiek dabar, tiek ateityje jūsų vadovaujama ministerija sieks stiprinti šalies verslumą. Ir daug kalbama apie sąlygų lengvinimą ir apkrovos mažinimą individualiai dirbantiems ir mažajam verslui. Žinant jūsų koalicijos partnerių siekius, ar čia nėra jokio susikirtimo?
– Mes bendromis jėgomis su Finansų ministerija ruošiame smulkiojo verslininko sąskaita. Ir šiemet vyko parengiamieji darbai, kitąmet turi startuoti. Tai reiškia, jog žmogus užsiimantis individualia veikla, jam nereikės atlikti buhalterijos. Iš esmės VMI apskaičiuoja, kiek jam reikia sumokėti mokesčių, nuo banko nuskaito ir taip toliau.
Džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra inovatyvių bankų, su kuriais darant projektą galima bendradarbiauti. Galiu pasakyti, kad ne visuose bankuose startuos, bet tikiu, kad kai sėkmingai startuos kai kur, kiti paseks tuo pavyzdžiu. Tai čia toks administracinės naštos mažinimas.
Atskiras klausimas yra apie apmokestinimą ir jo didinimą. Aš, kaip Laisvės partijos pirmininkė, galiu pasakyti, kad individualios veiklos apmokestinimas buvo siūlomas per visas kategorijas. Tai manome, kad to nereikėjo, tas sustojo ir gerai.
– Prie tvarios ekonomikos pasiekimų paminėjote inicijuotą maisto pardavimo pokyčių įstatymą. Seimas jį priėmė. Visgi daugelis prekybos tinklų neplanuoja keisti, kas daroma su pasibaigusio „Geriausias iki...“ galiojimo maistu. Kaip vertinate tokią situaciją?
– Geriausia šios iniciatyvos esmė yra tai, kad ji nėra prievartinė, tačiau, aš esu įsitikinusi, kad to reikia. Mes esame antri po Rumunijos pagal namų ūkio išlaidas maistui tarp ES valstybių ir esame vidurkyje tarp išmetančių. Mes labai daug išleidžiame pirkdami ir daug ką ištrenkiame į šiukšliadėžę.
Dėl to mes ir nutarėme pasiūlyti prekybos centrams 3 mėn. po to, kai "Geriausia iki..." ženklinimas yra pasibaigęs. Ir tai yra bakalėja, kruopos, kava, bulvių traškučiai ir kiti dalykai, kurie greitai negenda ir kuriuos dalis žmonių net turi maisto rezervuose ekstremalioms situacijoms.
Ir dalis prekybos tinklų yra labai įsitraukę, bendradarbiauja ir prisijungs prie iniciatyvos iš karto. O kiti galbūt svarstys, gal prisijungs, gal ne, čia jų reikalas. Aš tikrai nesu fanė prievartinių mechanizmų. Tiesiog manau, kad kai vieni prisijungs, pamatys, kad klientai yra patenkinti, kiti paseks tuo pavyzdžiu. Dar pasakysiu, kad yra šalių, kuriose net susikuria atskiros parduotuvės, kur yra nukainotos prekės pardavinėjamos.
Ir pati, kaip pirkėja, planuoju apsipirkti šiose lentynose, jau perku besibaigiančio galiojimo prekes. Manau, kad mums pavyks sumažinti švaistymą ne tik prekyboje, bet ir žmonėms peržiūrint savo virtuvės lentynas. Pavyzdžiui suradus kruopų pakelį namuose, kuris galbūt dar nepradėtas, bet jo galiojimas pasibaigęs. Tai tikrai nemeskime jo į konteinerį, o pažiūrėkime, kaip Maisto ir Veterinarijos tarnyba rekomenduoja, pagal 3P taisyklę – pažiūrėkime, pauostykime, paragaukime ir gal vartokime.
– Visgi, prieš kurį laiką „Maisto banko“ atstovai viešai paminėjo, kad jie truputį prisibijo, kad sumažės kiekis maisto, kurį galės perduoti vargstantiems. Daugelis tinklų taip pat praneša, kad jau atiduoda pasibaiginėjančio galiojimo produktus jiems. Ar tokios baimės pateisinamos?
– Girdžiu nerimą ir jis yra suprantamas, bet jis gal ateina daugiau iš to nesusikalbėjimo. Nes prekių yra tiek daug, kad prekybos centrai ir toliau turbūt tokiais pačiais tempais aukos ir turės galimybę parduoti.
Gal net sakyčiau, kad regionuose sprendimas dėl maisto galiojimo yra aktualiau. Nes įsivaizduokime, neprivažiuos „Maisto bankas“ ir nepaims kavos pakelio, kurio galiojimas pasibaigęs ir kurį pardavėja išmeta ar atideda išmesti. Tai dabar galės uždėti kitą kainą, paženklinti, parduoti ir žmogus, kuris tiki šia idėja, galės nusipirkti. Man atrodo, kad visi iš to laimės.
– Taip pat pristatydama svarbiausius 2023 m. pasiekimus, jūs teigėte, kad 2024 m. Lietuvoje turėtų atsirasti pirmasis restoranas su „Michelin“ įvertinimu. Visgi, toks įvertinimas kainuoja 500 tūkst. eurų. Ar šis įvertinimas to vertas? Ar jis iš tikro pritrauks daugiau turizmo į Lietuvą?
– Matome „Michelin klausimą kaip Lietuvos žinomumo ir prestižo didinimą. Šiaip maitinimo sektoriuje Lietuva tokio lygio restoranų turi jau ir dabar, turi tos kultūros, specialistų. Tačiau reikia aktyviai dirbti, kad juos pamatytų, atvažiuotų ir įvertintų.
Ir ministerija negalėjo to viešinti, tačiau jau kurį laiką ties tuo dirbo. Bet ką jau galiu pasakyti, kad pirmoje kitų metų pusėje turėsime maitinimo įstaigą ar įstaigų, su „Michelin“ ženklu.
O turizmo bendrai skaičiai praktiškai yra pasiekę 2019 m. rodiklius. Gal tik pasakysiu, kad ties kuria dalimi norime daugiau dirbti, tai ties tvariu turizmu. Ir čia reikia viešinimo ir tikslingo darbo su tam tikromis rinkomis, kad žmonės norėtų atvažiuoti pamatyti Vilnių ar šalies gamtą.
Antras dalykas – Lietuvos pasiekiamumas. Čia su Susisiekimo ministerija ir Vilniaus savivaldybe turime tokį pasiektą susitarimą, kur bendromis jėgomis dirbame ties naujomis kryptimis ir jau pavyko paleisti naujų. Tai mūsų darbas yra didinti Lietuvos žinomumą ir užpildyti lėktuvus turistais ir toliau dirbti ties susisiekimu. Nes vis dar yra iššūkių atvykti čia.
– Paminėjote, kad buvo pasiekti visi EIM užsibrėžti darbai. Bet gal visgi yra sričių, kur jums atrodo buvo reikalingas ar yra reikalingas dar didesnis susitelkimas?
– Aš gal išskirčiau tai, kad nuolatinio politinio dėmesio reikia ir ties kur toliau dirbsime – tai yra biurokratijos mažinimas. Aš turiu omenyje įvairių verslą organizuojančių institucijų veiklą, jų elgesį, kartais pirmiau nubaudžiant ir tik paskui konsultuojant. Mes nuo pat kadencijos pradžios siekiame, kad kontroliuojančios institucijos pirmiausiai konsultuotų, nes verslas yra jų klientai, o ne potencialūs nusikaltėliai.
Yra tokių, kurie sako, kad tai yra žemai kabantis vaisius, kurį tereikia ateiti ir nusiraškyti. Iš tikrųjų taip nėra. Mes apmokėme šiemet 2 tūkst. administruojančių institucijų specialistų. Bet tų kompetencijų ir įsitikinimų kaitos reikia nuolat. Su ta elgsena ir jos kaita mes iš esmės dirbome ir dirbame. Ir toliau laikysime šią kryptį.
Šiuo metu yra suplanuota įvairių kitų instrumentų elektroninių, skaitmeninių, kurie mažintų biurokratiją. Nepamirškime, kad skaitmeninės technologijos šiandien yra ne tik skaidresnės, bet ir iš esmės gali padėti verslui susitvarkyti procedūras. Tai Lietuva gana gerai atrodo tarptautiniuose reitinguose. Bet norime dar geriau ir yra suplanuoti resursai.
– Kaip pati paminėjote, kalbant apie šalies patrauklumą verslui, svarbi mokesčių situacija. Tad, ypač artėjant rinkimų sezonui, kaip vertinate galimybes šioje kadencijoje vis dar priimti mokesčių reformos dalis?
– Aš manau, kad neapibrėžtumas niekur nedingsta. Ar tai kalbant su Lietuvos verslu, ar su užsienio kompanijomis, su finansų rinkos dalyviais – visi labai atsargūs kalbėdami apie 2024 metus. Ir manau, kad mes taip pat turime būti labai atsargūs. Ir net suprantant, kad tos diskusijos dėl mokesčių jau liečia 2025 metus, kiekvieno signalo išsiuntimas investicinės ir verslo aplinkos kryptimi kelia tam tikrus lūkesčius. Siūlyčiau, kad mes, politikai, būtume kuo atsargesni viešindami neišdiskutuotas, neparuoštas reformas ir to šiaip nedarytume.
Juk ir šiaip yra daug darbo ir kitose konkurencingumą veikiančiose srityse, paprastinant tą pačią mokesčių sistemą, nebūtinai vien tik tarifų klausimas. Ir galima diskutuoti šia kryptimi, apie paprastesnę mokesčių reformą. Bet tai, kas liečia tarifus, perskirstymą, turėtume būti atsargesni.
Bet kai politikai ar institucijų vadovai viešai pasako, kad mes siūlome mokestį, tai yra automatiškai signalas ar verslui ar žmonėms. Kelia klausimus – kas bus su mano finansais, kas bus su investuotomis lėšomis? Čia mes turime būti atsargūs, ypatingai tokiu laikotarpiu. Būna augimo metai, kai apie tai galima diskutuoti, bet kol kas nesame tame etape ar galbūt jau nebesame.
– Tai nemanote, kad per šią kadenciją bus pritarta tam tikroms mokesčių reformos dalims?
– Nesu tikra. Manau, kad yra kai kurių higieninių dalykų, kuriuos galima pasidaryti. Galbūt perspektyvu svarstyti dėl PVM mokesčio mokėtojo ribos kėlimo smulkiam verslui. Nes tai aktualus dalykas, kuris nekeistas eilę metų. Ir yra tų dalykų, kur galima kalbėti ir sumos mažesnės. Bet didžiųjų reformų nereikia tikėtis.
