„Argokoncernas“ statys 300 mln. eurų vertės gamyklą Kuršėnuose: energetinė jos dalis „neturės analogų pasaulyje“

Žemės ūkio koncernų grupė „Agrokoncernas“ Kuršėnuose statys giluminio kviečių perdirbimo gamyklą – 2024 m. tikimasi gauti statybų leidimus, o 2027 m. užbaigti darbus. Pasak Ramūno Karbauskio, valdančio „Agrokoncerą“, šios gamyklos vertė yra 300 mln. eurų, o energetinė jos dalis „neturės analogų pasaulyje“.

„Jeigu kalbėti apie konceptą, tai energetinė dalis pas mus taip suprojektuota, kad ji neturės analogų pasaulyje, nes nėra tokios gamyklos giluminio grūdų perdirbimo, kur į ciklą būtų integruotas biometanas. (...) Dujų iš išorės nereikės pirkti“, – šią savaitę vz.lt tinklalaidėje kalbėjo R. Karbauskis.

„Tai labai atpigina energetinius kaštus, lyginant su konkurentais, kelis kartus. Čia yra know-how“, – akcentavo jis.

R. Karbauskis taip pat tvirtino, kad projektas yra tokio dydžio, jog jam būtų suteikta parama Lietuvoje. Anot jo, pasirašius sutartis dėl paramos svarstys Europos Komisija (EK), taip pat bus ieškoma investuotojų.

„Be vėjo jėgainės, kuri buvo planuojama prie to fabriko, 300 mln. eurų (gamyklos vertė – ELTA). Projektas yra tokio dydžio, kad netgi nėra svarstomas Lietuvoje, kaip projektas, kurį verta remti pagal Lietuvos įstatymus. Artimiausiu metu bus pasirašytos sutartys ir bus atiduotas Europos Komisijai svarstyti dėl paramos. Jis per daug didelis Lietuvai, kad ji galėtų skirti tam tikrą paramą“, – sakė verslininkas.

Fabriko darbuotojų atlyginimams per metus – virš 10 mln. eurų

„Agrokoncerno“ įmonių grupės savininkas taip pat tikino, kad Kuršėnai šiuo metu neturi nei vienos gamyklos, todėl miesto gyventojai važiuoja dirbti į Šiaulius. Pasak jo, gamyklai pradėjus veikti situacija pasikeis, o darbuotojų algoms per metus bus skiriama virš 10 mln. eurų.

„Kuršėnai miestas nemažas, apie 10 tūkst. gyventojų, bet šiandien neturi nei vienos gamyklos, proceso, kur būtų užimta tiek daug žmonių, kiek bus užimta šiame fabrike. Skaičiavome, kad vien atlyginimais per metus bus išmokama virš 10 mln. eurų šio fabriko darbuotojams“, – tvirtino R. Karbauskis.

„Jeigu Kuršėnai turėdami 10 tūkst. gyventojų šiandienai neturi net viešbučių ir pasidarė praktiškai Šiaulių miesto miegamasis rajonas, tai paleidus fabriką situacija pasikeistų iš principo ir kada rytais kuršėniškiai mašinomis juda į Šiaulius, tai vaizdas būtų atvirkštinis – pagal šito fabriko poreikį iš Šiaulių judėtų inžinieriai ir kiti specialistai, kiek nerastume Kuršėnuose“, – akcentavo jis.