Nuo ko gi pradėti norint nusipirkti skolą? Iš esmės skolos pirkimas teisiškai yra reikalavimo teisės į kitą asmenį pirkimas, o faktiškai tai reikalavimo išmokėti tam tikrą pinigų sumą pagal fizinio ar juridinio asmens paskolos ar kredito sutartį (skolos raštą) arba vekselį pirkimas iš pradinio kreditoriaus. Dažnai gali būti perkami reikalavimai, kylantys ir iš kitų – kompleksiškesnių tiekimo, pirkimo–pardavimo, distribucijos, franšizės ar pan. sutarčių, kur skolininkas turi ne tik įsipareigojimus, bet ir tam tikras teises, todėl visas pirkimo procesas įgyja dar daugiau specifikos ir rizikos. Tačiau apie viską iš eilės.
Toliau pateikiame tam tikrą galimą algoritmą, kuris gali jums padėti rengiantis ir vykdant skolos pirkimą, o vėliau apžvelgsime formalų teisinį reikalavimo perleidimo reguliavimą Lietuvos teisėje ir teismų praktikoje.
Pasirengimo pirkti skolą taisyklės.
- Pirma. Turėkite draugą advokatą arba antstolį (draugas skolų išieškotojas taip pat netrukdys). Skolos pirkimas – ne pasivaikščiojimas parke, reikės įvertinti skolininko mokumą, gauti ir surinkti informaciją iš daugelio registrų ir laikytis tam tikrų teisinių procedūrų bei formalumų.
- Antra. Pirkite skolą tik nebijodami prarasti pinigų arba bent jau neatgauti jų laiku. 100 proc. garantuotų reikalavimų nebūna apskritai, o jeigu jau perkate antrinėje rinkoje, tai tenka būti dvigubai atidesniems.
- Trečia. Negalvokite apie dideles palūkanas ir pelną, tai aptemdo protą. Akivaizdu, kad visi perkame siekdami uždirbti, bet tikrai nereikėtų savo sprendimų grįsti vien tik įsigijimo pajamingumo (angl. yield) ar pinigų srauto iš palūkanų skaičiavimais. Dažnai iš net vizualiai labai patikimos įmonės pigiai perkama skola gali tapti spąstais ir už 50 proc. „nuolaidą“ įsigytas reikalavimas greitai gali beturėti tik 10 proc. nominalios vertės (arba net nieko).
Pasirengimo pirkti skolą algoritmas
1) Skolininko, jo turtinės būklės ir mokumo įvertinimas. Tai pirmas ir pats svarbiausias žingsnis. Labai svarbu atlikti skolininko ir jo turtinės būklės patikrinimą. Tikrinkite visą skolininko istoriją, informaciją internete, apklauskite draugus ir pažįstamus. Būtina gauti informaciją iš: a) Turto areštų aktų registro, b) Nekilnojamojo turto registro, c) Hipotekos registro, d) Juridinių asmenų registro, e) Gyventojų registro, f) „Regitros“, g) Jūrų laivų registro, h) Vidaus vandenų laivų registro, i) Ginklų registro, j) Vedybinių sutarčių registro, k) Įgaliojimų registro. Labai gera informacijos surinkimo ir apibendrinimo priemonė yra „Creditinfo“ duomenų bazė (tačiau ji nepigi).
Pastaba. Nors dauguma šių registrų formaliai yra vieši, iš tiesų informacija iš jų prieinama ne visiems (reikia išankstinių sutarčių su registrais dėl duomenų teikimo, teisinio pagrindo duomenims gauti, prisijungimo kodų). Ypač tai taikoma paieškai registre pagal asmenį. Kai kurie registrai duomenų viešai neteikia, o prieigą prie jų turi tik valstybės institucijos ir antstoliai, notarai bei advokatai (pvz., Gyventojų registras, „Regitros“ duomenų bazė, Ginklų registras etc.).
2) Kredito pardavėjo įvertinimas. Daug ką apie perkamos skolos kokybę sako ne tik pats skolininkas, bet ir kreditorius. Visada reikia išsiaiškinti, koks jo santykis su skolininku, kodėl reikalavimas parduodamas, kokia jo santykių su skolininku istorija.
3) Perkamo reikalavimo įvertinimas. Ar jis galiojantis ir teisėtas? Ar tinkamai įformintas? Ar nepraleisti pateikimo apmokėti, reikalavimo apmokėti ir protesto terminai (tai ypač svarbu vekselių atveju)?
4) Kredito pardavėjo laidavimas už skolininką. Idealu būtų gauti pradinio kreditoriaus laidavimą už skolininką (jei šis neatsiskaito). Taip galite iš esmės sumažinti skolininko nemokumo ir kredito riziką.
5) Už kiek perkate skolą? Kokia diskonto norma? Tai yra, kiek pigiau jūs įsigysite perkamą reikalavimą, palyginti su jo nominalu? Akivaizdu, kad kuo rizikingesnė skola, tuo didesnis turi būti ir diskontas (t. y. nuolaida).
6) Reikalavimo perėmimo sandorio forma. Civilinis kodeksas sako, kad sandorio dėl reikalavimo teisės perėmimo forma turi būti tokia pati kaip ir pagrindinio sandorio, iš kurio atsirado reikalavimas, forma. Taigi, jei paskolos sutartis buvo paprastos rašytinės formos, turėtų pakakti ir paprastos rašytinės formos reikalavimo perėmimo sutarties. Tačiau jei jūsų pirminis kreditorius (reikalavimo perleidėjas) ar skolininkas yra fiziniai asmenys, rekomenduotina skolos pirkimo sandorį įforminti notariškai, siekiant išvengti ginčų dėl asmens tapatybės, parašo tikrumo ar reikalavimo perleidimo fakto.
7) Tinkamai informuoti skolininką apie reikalavimo perėmimą. Reikalavimo perėmimas įgyja prasmę tik jei skolininkas apie tai žino. Todėl tai yra gana detaliai sureguliuota įstatyme ir teismų praktikoje.
Trumpai apžvelkime, kaip reikalavimo perleidimą reguliuoja ir kokius reikalavimus jam nustato Lietuvos teisė (Civilinis kodeksas).
Teisė parduoti reikalavimą be skolininko sutikimo.
Galioja bendra taisyklė, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu: a) tai neprieštarauja įstatymams ar b) sutarčiai, arba c) jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu, be to, d) reikalavimo teisės perleidimas turi nepažeisti skolininko teisių ir labiau nesuvaržyti jo prievolės. Galima perleisti ir būsimą reikalavimą.
Tačiau visada reikia atminti, kad, išskyrus visiškai bazines paskolos sutartis, kuriose tikrai yra nustatytos tik skolininko pareigos bei kreditoriaus teisės (tokios sutartys vadinamos vienašalėmis sutartimis), dauguma sutarčių numato tiek skolininko, tiek kreditoriaus priešpriešines teises ir pareigas (tai vadinamosios dvišalės sutartys).
Čia svarbu atkreipti dėmesį, kad nors pagal įstatymą be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą galima, skolos be kreditoriaus sutikimo – ne. Taigi, kadangi dvišalėse sutartyse abi šalys tam tikra apimtimi yra ir kreditoriai, ir skolininkai, todėl vien reikalavimo perleidimas be visų sutarties šalių (t. y. ir skolininko) sutikimo realiai būtų problemiškas. Todėl visais atvejais, kai kalbame ne apie pačius paprasčiausius skolos pirkimo variantus (pvz., pagal paskolos raštelius ar vekselius), siekiant išvengti ginčų ir praktinių problemų, rekomenduotina visada sudarinėti profesionaliai parengtas trišales reikalavimo teisės perleidimo sutartis tarp pradinio ir naujojo kreditorių bei skolininko pagal perleidžiamą prievolę.
Skolą užtikrinančių antrinių (akcesorinių) prievolių perėjimas.
Svarbu žinoti, kad kartu su reikalavimu pagal įstatymą reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės, pavyzdžiui, trečiųjų asmenų laidavimas už skolininko prievolės įvykdymą.
Čia svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, priešingai negu laidavimas, dėl teisinės specifikos naujajam kreditoriui automatiškai nepereis teisės, kylančios iš garantijos. Taip yra todėl, kad garantija yra vienašalis garantijos davėjo įsipareigojimas sumokėti garantijoje nurodytą sumą joje nurodytomis sąlygomis joje nurodytam asmeniui. Garanto prievolė kreditoriui nepriklauso nuo pagrindinės prievolės ir yra grynai savarankiškas įsipareigojimas, todėl jei garantijos tekste nebus aiškiai numatyta, kad garantijos suma turi būti išmokama ir pirminio kreditoriaus teisių perėmėjams, pagal garantiją nebus mokama.
Panaši praktinė situacija susidaro ir su Hipotekos registre registruota hipoteka ar įkeitimu. Kadangi tai yra registruojami notarinės formos sandoriai, užtikrinimui pagal hipoteką (įkeitimą) perimti reikia sudaryti ir papildomą notarinės formos hipotekos (įkeitimo) perleidimo sandorį ir registruoti jį Hipotekos registre (tai atlieka notaras).
Dokumentų perdavimas.
Reikalavimą perleidęs kreditorius privalo perduoti naujajam kreditoriui visus dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises, įskaitant ir teisę į palūkanas. Jeigu perleidžiamas reikalavimas, užtikrintas įkeitimu (hipoteka), tai tokio reikalavimo perleidimas, kaip jau minėta, turi būti pažymimas Hipotekos registre.
Spalio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje galite rasti straipsnio tęsinį apie vekselius. Kaip minėta, tai viena paprasčiausių skolos formų, bet turinti daug niuansų, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį.
Spalio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:
Aktualijų, rinkų ir sektorių rubrikose: Kainos kyla jau beveik dešimtmetį, tai dar ne ilgiausias ciklas, bet kuo aukščiau, tuo neramiau. Ką pirkti kai kainos kosmose? Aiškinamės kiek tvari esama padėtis ir patariame kokios strategijos laikytis.
Rubrikoje Vertybinių popierių birža: per trejus metus Baltijos biržos pagrindinis akcijų indeksas (t.y. ~ vidurkis) pabrango daugiau kaip 63 proc., vien per vasarą daugiau nei 15 proc.. Bandome atsakyti į pagrindinį klausimą – „Kas toliau?“
INTERVIU: Kelis dešimtmečius investuojantis istorikas ir žurnalistas Kęstutis Petrauskas sakosi pasiekęs finansinę laisvę, interviu jis dalijasi investavimo patirtimi, savo požiūriu ir patarimais, taip pat ir tai, kaip sekasi finansinio savarankiškumo išmokyti dukras.
Pinigų skolinimas: vekseliai – viena iš paprasčiausių skolinimo formų, bet turinti daugiausia niuansų – ką būtina žinoti?
Viršelio tema: Indija – kodėl ji artimiausią dešimtmetį turėtų būti pasaulio ekonomikos žvaigždė ir kodėl Indijos akcijos ypač patrauklios ilgalaikiams investuotojams?
NT rubrikoje: Investicijos į būstą nuomai – kaip parengti tinkamą nuomos sutartį?
Ir dar: įžvalgos, komentarai, patarimai, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką rugsėjį viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.
